Vasaros stoteles. Stovykla po kelių dešimtmečių
Penkiasdešimtmečiai ir kiti jiems prijaučiantys pagal gimimo datą, pamenate savo vaikystės vasaras, kuriose tikrai būdavo laikas stovykloms kažkur gamtoje, miškuose, mediniuose namukuose? O kaip būtų, jei tuos potyrius reikėtų ne prisiminti, o pakartoti dabar? Kaip tik apie tai ir pasakojimas.
Ramūnas ŽIMANTAS
Priešistorė
Pradėdamas dėlioti patirtus prieš pora savaičių įspūdžius, mėginau suskaičiuoti, kada ir kur paskutinį kartą vaikystėje teko stovyklauti. Mintyse sukosi Anykščių rajono „Puntuko“ stovykla, paskui – fragmentai iš Pakaunėje Kačerginėje buvusios stovyklos, Giruliai, lyg ir Pageluvyje, šalia Šiaulių, bandyta stovyklauti. Atmintį kuopdamas suskaičiavau, kad paskutinis kartas galėjo būti gal prieš trisdešimt penkerius metus. Geras laiko gabalas. Kuriame telpa ir trumpos vasaros vienos dienos kelionės, pastaruoju metu papildytos išvykomis į sanatorijas, viešbučius, poilsio namus. Tačiau tai, kas anuomet buvo stovykloje ir kokį komfortą renkiesi dabar – tai lyg diena ir naktis.
Tačiau pasirodo pirmų kartų nutinka ir tokioje sferoje ir tokiame amžiuje, kuomet atrodo, kad atrasta ir patirta viskas.
Šios vasaros savaitės laisvalaikio praleidimas nebuvo visiškai netikėtas – žinojome, kad sportuodami ir norėdami sau ir pasauliui – jei jame tikrai yra kam tai įdomu – įrodyti, ką reiškia treniruotis karate ir juostis juodu diržu, su keletu bičiuliu privalėsime paskutinę liepos savaitę praleisti stovykloje Monciškėse – čia tarp Palangos ir Šventosios, arčiau pastarosios. Kur yra stovykla ir kokia ten vieta žinojome – pačių atžalos ten leisdavo beveik visas mokyklines vasaras. Tačiau jaudulys vis tik buvo. Stresas tiek dėl žinių, patirties, tiek dėl būsimų egzaminų mintyse rungėsi su aplinkos pakeitimu ir dar ne dienai ar dviem. Tas varžymosi jausmas nurimo tik po egzamino, nors sertifikatus gavome dar po poros dienų, nes jau buvome padarę tai, ką galėjome ir kaip galėjome.
Vanduo ir ryšys
Atvykimas sekmadienio popietę buvo ramus. Su daiktais užpėdinome į trečią aukštą mūrinio pastato, kurio akivaizdžiausias atnaujinimas – pakeisti kambarių langai. Lūkesčiui keturiese gyventi viename kambaryje kaip vaikystėje buvo nelemta išsipildyti – gavome raktus nuo dviejų dviviečių kambarių, pačioje koridoriaus pradžioje…
Visas rašinys penktadienio numeryje