Vėlinės.  1952 metai

Akmenė 1952 metai. Ruduo. Ankstyvas rytas. Mokiniai, brolis Romanas ir sesuo Živilė, takeliu per daržus, skuba į mokyklą. Kiek tolėliau takelio, iš žemės kyšo ką tik užkasto žmogaus rankos pirštai. Živilė labai išsigąsta, penkeriais metais vyresnis Romanas paskubina eiti greičiau. Dar po kiek laiko vaikai, eidami pro tą vietą, regi sukniubusią, išsigandusią moterį su žvakele rankoje. Vaikai nuramina moterį, patikina, kad ji nieko nebijotų – jie nesakysią niekam. Laikas buvęs apie Visus Šventus. Toks makabriškas vaizdas perpasakotas iš pokario, stribų siautėjimo, meto.

Pasakojimo vieta – malūnininko Zabielos sodyba Akmenėje. Zabieloms susivokus laiku išbėgti iš Akmenės, jų name įsikūrė “stribynas”, o netoli namo esantis iš akmenų sumūrytas rūsys paverstas  kalėjimu. Kaimynystėje gyvenusi mergaitė per langą matydavo atvedamus jaunus vyrus, paskui, jau negyvus, nuvelkamus į kalną ir užkasamus.  Suimtieji  buvo tardomi Zabielų name, o kalinami rūsyje.  Kiek ten nukankinta, nužudyta ir užkasta žmonių, turbūt, vienas Dievas težino. Name, kai neliko stribyno, buvo įkurtas ,,promkombinatas“. Ten dirbusi ir gyvenusi moteris sakydavo, jog nejauku, vaidenasi. Atėjus Atgimimui, šviesūs Akmenės žmonės, daug toliau buvusių žvyrduobių vietoje, pastatė kryžių. Kryžius nužudytiems partizanams atminti. Pasakojama, jog  žvyrduobėse buvo užkasti iš Kruopių atvežti partizanų kūnai. Zabielų sodybos “stribyno” aukų užkasimo vieta galimai užstatyta namais. Akmenėje kalbintų žmonių atmintyje išlikę bent keturi įvairiu laiku buvę “stribynai”.

… Artėja 2020 m. Vėlinės.

Daugiau Egidijus Jaraminas šeštadienio, spalio 31 d. VIENYBĖJE

A.Malinauskaitės nuotraukoje: Zabielų rūsys kalėjimas. 2000 m.