Ventoje
Tradicinė paroda
Ventos miesto bibliotekoje eksponuojama Akmenės rajono aklųjų ir silpnaregių filialo dienos užimtumo veiklos lankytojų graži ir įdomi darbų paroda „Kai akytės nemato“. Tai jau tradicija kiekvienais metais rengti parodą ir edukacinius užsiėmimus Baltosios lazdelės dienai paminėti, kuri minima spalio 15- ąją. Edukacinius užsiėmimus puikiai veda filialo pirmininkė Janina Paulauskienė. Baltoji lazdelė yra viena svarbiausių regos negalią turinčių žmonių priemonių, kuri suteikia savarankiškumo ir judėjimo laisvės. Tai – regos negalią turinčių žmonių simbolis. Baltos spalvos lazdelė yra lengviau pastebima, ji padeda regintiesiems atpažinti regos negalią turinčius žmones. Šių metų parodoje – iš lino siūlelių daryti naminukai, puošti buteliai ir suvenyrų dėžutės, knygos, kiti įvairūs darbeliai, iš nailoninės medžiagos padarytos gražiausios gėlės. Sigutė Baipšienė – filiale dienos užimtumo veikloje moko įvairiausių darbelių. Jos rankų darbštumas ir kruopštumas – tai jos nepaprastai dailūs darbai. Įdomūs darbeliai Birutės Dokšienės, ventiškės Anos Šliauterienės. Dėkojame LASS Akmenės rajono filialo pirmininkei Janinai Paulauskienei už nuoširdų bendravimą jau daugelį metų. Paroda bibliotekoje galima džiaugtis visą spalio mėnesį.
Roma MILTINIENĖ
Ventos miesto bibliotekos vadovė
Nuotraukoje prie darbų bibliotekoje stovi iš dešinės į kairę: Sigutė Baipšienė, Ana Šliauterienė, Janina Paulauskienė, Birutė Dokšienė
Ventos gimnazijos jubiliejui
Šie metai Ventos gimnazijai yra jubiliejiniai – 70 – ieji. Gimnazijoje gyvenimas bėga įprastai – įvykis keičia įvykį, pamokos, užklasinė veikla, ir tik spėk suktis. Jubiliejai visada sulaukia dovanų ir sveikinimų. Ventos miesto bibliotekos dovana gimnazijos jubiliejui – puiki buvusių Ventos gimnazijos mokytojų – Liudmilos Kundrotienės, Valerijos Grigienės ir Zinos Pranauskienės kryželiu siuvinėtų darbų paroda „Vingiuotas siūliuko kelias“. Siuvinėjimas tai laisvalaikis – sako Valerija Grigienė. Tai nusiraminimą teikiantis malonus užsiėmimas, kuris nepalieka vietos įvairioms mintims.“ Kad atrodo laikas sustoja, ir net nepastebi, kaip pralekia kelios valandos siuvinėjimo. Darbų nepardavinėja. Liudmila Kundrotienė sako, kad paimti siūlą ir adatą paskatino noras tik pabandyti. Pabandymas tapo malonia priklausomybe, be kurios neįsivaizduojama kasdienybė, kuri išsivystė į ilgametę veiklą, teikiančią malonumą, atsipalaidavimą, kantrybę, leidžiančią pabūti su savimi. Visi namai išpuošti kryželiu siuvinėtais paveikslais. Siuvinėti ją išmokė Valerija Grigienė. Ji darbų taip pat neparduoda.
Ziną Pranauskienę siuvinėti paskatino noras, kad vaikams ir anūkams liktų mamos bei močiutės prisiminimas. Ilgos valandos praleistos prie siuvinėjimo darbo – tai atgaiva ir poilsis širdžiai ir galvai. Atsipalaidavimas ir ramuma, bedant adatėlę su siūliuku į medžiagą tol, kol pasimato rezultatas. Siuvinėti ji pradėjo, kai išėjo užtarnauto poilsio. Ji darbų taip pat neparduoda, tačiau dovanoja vaikams ir anūkams. Siuvinėti ją išmokė taip pat Valerija Grigienė. Visos trys darbų autorės teigia, kad užsiėmimas teikia ramybę, džiugesį ir malonų laukimo jausmą, kai darbas yra užbaigtas. Ir visos trys sako, kad tai brangus malonumas. Visų autorių darbai įrėminti ir yra sutvarkyti pagal visus reikalavimus. Bibliotekoje parodoje pateikti siuvinėti darbai traukia akį, gali žiūrėti ir gėrėtis ilgai. Iškyla bežiūrint ir ginčų – o gal darbai ne siuvinėti, o piešti? Visi autorių darbai labai kruopščiai išsiuvinėti, spalvingi ir nepaprastai gražūs. Parodos darbais bibliotekoje bus galima grožėtis iki lapkričio 15 dienos.
Ventos bibliotekos informacija