Žardelių koplytėlės mena gilią praeitį (1)
Stasys BERŽINIS
„Vienybės“ laikraštyje skaitau rašinių ciklą „Malda medy ir akmeny“, ir vienoje publikacijoje užtikau žinių apie dvi koplytėles Žardelių kaime. Prieš trejus – ketverius metus baigiau rengti istoriją apie savo gimtąjį Žardelių kaimą. Ilgai sėdėjau archyvuose, surinkau begalę dokumentų, kalbinau dar gyvus buvusius kraštiečius ir jų giminaičius. Viskas sugulė gal į būsimos knygos aplanką. Su straipsnio autoriais ir skaitytojais noriu plačiau pasidalinti informacija apie Žardelius ir juos garsinusius akcentus.
Pradžia XVIII amžiuje
Buvo žinoma, kad greta Žardelių kaimo yra dar trys – Užgulbinų, Gulbinų ir Deveitlaukių. Žardelių kaimo bendruomenė kūrėsi daug metų. XVIII amžiaus pradžioje keturios šeimos – Kušleikų, Matų, Baldauskų ir Beržinių – čia įsikūrė kaip laisvieji valstiečiai. Kiek vėliau, į šalia naujai pavadintą Gulbinų kaimą atsikėlė Galinių šeima ir viename valake dirbamos žemės ėmėsi veiklos. Amžiaus pabaigoje toje teritorijoje likusius 3 valakus išsinuomojo Matų šeima ir teritoriją pavadino Deveitlaukio kaimu. Jonas ir Liucija Matai jau turėjo tris dukras, o 1834 metų sausio 28 dieną susilaukė sūnaus Kazimiero. Jis vedė Barborą Jasutytę, kuri pagimdė keturias dukras ir tris sūnus. Padalinus žemes vaikams, Deveitlaukiuose subujojo penki ūkiai, nes dukros Anastasija ir Barbė ištekėdamos atsivedė savo vyrus užkuriais. Vyriausioji iš vaikų Barbora turėjo nesantuokinę dukrą Marytę, kuriai nupirko žemės Zabikų kaime. Dukra Elžbieta 1895 metais ištekėjo už Žardeliuose gyvenusio Vinco Beržinio. Didelė Deveitlaukių Matų giminė susigiminiavo su Žardelių Beržiniais. Dar buvo ir Žardelių Matai. Barbora Baldauskaitė 1899 metais ištekėjo už Kazimiero Mato sūnaus Juozapo ir tapo giminėmis su Deveitlaukių Matais…
Daugiau apie Žardelius penktadienio „Vienybėje“