Žinojome vieną tiesą – užsidirbti privalome patys

Valstybės istorija ir žmogaus gyvenimas 

Gumbakių kaimo ūkininkas, Savivaldybės tarybos narys Pranciškus ZARAMBA atsako į žurnalistės Julijos Sejavičienės klausimus: Kokia buvo Jūsų vaikystė?

 

Jūsų tėvai su 6 vaikais gyveno viename trobos gale, o kitame šeima su 10 vaikų. Kaip sutardavote? Jūs buvote vienas iš pirmųjų ūkininkų rajone. Nebijojote rizikuoti?

Palyginkite ikikarinės Lietuvos ūkininkus su šiandieniniais.

Malonu, kad ir vaikų ateitį matote gimtajame krašte.

Ką pasakytumėte apie savo veiklą Taryboje?

Ką pasakytumėte Valstybės išskirtinio jubiliejaus proga?

Vasario 16-oji – išskirtinė diena. Esu laimingas, kad nemačiau karo, kad nejutau pokario sumaišties, kad gyvenu laisvoje ir klestinčioje Lietuvoje. Tarptautiniu mastu Lietuva graži. Pagretinkime su Gruzija, Ukraina, mums to pavyko išvengti. Su dideliu pasididžiavimu mąstau apie tai, kad Lietuva, ilgus dešimtmečius trypta, tremta, KGB persekiota ir skaldyta, išliko. Išlikome todėl, kad mumyse stipri iš protėvių atėjusi lietuvybės dvasia. Dabar mūsų uždavinys – išsaugoti Lietuvą, kad neišsivaikščiotų, kad jaunimas iš emigracijos grįžtų namo.

Visas tekstas vasario 15 d. „Vienybėje“