Žolynų, ugnies ir vandens paslaptys – Joninių magija
Bus tradicinės Joninės, kviesdami į rajoninį Joninių renginį Ventoje, žadėjo kultūros darbuotojai. Didžiosios Joninės kitokios, nes suvienijo visų rajono kultūros įstaigų jėgas ir meno mėgėjų kolektyvus. Kitaip, nes renginį pirmą kartą sumanė Ventos pakrantėje. Kitaip, nes tai pirmas viešas renginys po karantino, o reikalavimai saugotis užkrato dar tebegalioja. Buvo kitaip, bet, kas atėjo, nesigailėjo.
Ventos pakrantėje jau antradienio rytą buvo gyva ir judru. Iki šventės sukrautas laužas, iškilo baltiškus ženklus simbolizuojantys sausais žolynais apipintos stebulės, išpuošta scena, nupinti ąžuolo vainikai Jonams ir Janinoms, pririnkta žolynų vainikams ir svečių sutikimui „žali bromai“ išdabinti. „Mes jau antra diena čia nuo septynių ryto“, – prasitarė Ventos kultūros namų vadovė Dalia Tenienė. Žiūrovus pro vartus žengiančius pasitiko „Volugės“ dainos ir įteikta paparčio šakelė, kuri vakaro pabaigoje turės sudegti Joninių lauže, kaip atsikratymas visokio buvusio blogio.
Kai saulė įkopia į patį aukščiausią tašką ir pavargusi stabteli atsikvėpti, mes švenčiame. Švenčiame taip seniai, kad šventės pavadinimai, apeigos ir tradicijos nuo senųjų baltų laikų pasikeitė, o mes jų prasmę spėliojame ir interpretuojame. Bandydami surišti dabartį su senaisiais papročiais, šventės vedėjai Sandra Būtienė ir Andrius Pocevičius žemaitiška tarme gražiai porino tiesas apie tai, kas stebuklingo vyksta gamtoje ir kuo tikėjo mūsų protėviai.
Saulės galia gyvybei ir žydėjimui, augimui ir derliui pagerbiama užkuriant ugnį simboliniame šventės aukure. Tada padėkos ir pagarbos žodžių sentikių dievams ir deivėms Žemynai bei Gabijai palydėtos byra į ugnį gintaro dulkės, kurios kibirkščių liežuviu kyla aukštyn lyg atsakas, kad auka priimta…
Daugiau šeštadienio, birželio 27 d. VIENYBĖJE Lilija Smalakienė