1951 metų trėmimus prisimenant
Teroro sukakčiai – skriaudų metraštis
Sutelkus dėmesį į Vokietijos – SSRS karo pradžią ir pirmomis karo dienomis, prieš 80 metų, įvykusį vadinamąjį Birželio sukilimą, ir politikai, ir mokslo visuomenė lyg ir pristigo dėmesio dar venai sukakčiai: šiomis dienomis sukanka 70 metų, kai sovietinė valdžia surengė trečią ir paskutinį masinį Lietuvos gyventojų trėmimą, užkoduotą pavadinimu „Osenj“ (Ruduo). Akcijos tikslas buvo toks pat, kaip ir 1948 bei 1949 metų trėmimų – galutinai sunaikinti ginkluotų rezistentų struktūras ir jų atramą – buvusius ūkininkus, vienkiemių gyventojus, kas be ko – ir perduoti skurde besikapstantiems kolūkiams likusį neišvogtą ištremtųjų turtą.
Gal ir netyčia, bet su šia sukaktimi sutapo užbaigtas prasmingas darbas: Genocido ir rezistencijos tyrimų centras baigė leisti didžiulį represuotų asmenų vardyną. Be abejo, gaila, kad prireikė trisdešimties metų žuvusiems ir ištremtiesiems suskaičiuoti bei aprašyti, šimtai vardyne paminėtų bei aprašytų asmenų nesulaukė šio svarbaus darbo pabaigos, bet gerai, kad žinynas rengtas atidžiai ir kruopščiai. Neseniai pasirodė matyt paskutinė – dešimtoji – vardyno knyga, aprėpianti represuotuosius, kurių pavardės nuo N iki Ž…
Ir vėlesniais metais sovietinė valdžia negailestingai persekiojo dvasininkus, drąsesnius okupacinio režimo kritikus, bet 1951 metų trėmimas tokiu mastu buvo paskutinis. Vardyno paskutinėse dviejose knygose pateikta duomenų apie 40 tūkstančių represijas patyrusių bei nužudytų Lietuvos gyventojų…
Daugiau spalio 9 d. straipsnyje Leopoldas ROZGA