Į draugišką Sakartvelą (3)
Keli vos regimi lietaus lašai užkrinta ant veido. Bet neatgaivina. Vėlyvą popietę susigundau gaivinančiu kriokliu. Čia pat, jo papėdėje, praryju dvi porcijas šokoladinių ledų. Norėtųsi prigulti, bet… akys užkliūva už gan ilgo užrašo kartvelų kalba. Atpažįstu vos kelias raides – 3 balses ir 5 priebalses. Pats gruzinų raštas (senasis) susiformavo bene IV amžiuje, o dabartinis gruzinų raštas, nežinau kiek pakitęs, išliko nuo 18 amžiaus. Įdomu, kad yra 33 rašto raidės, o spausdintinės raidės būna tik mažosios! Raštui įtakos turėjo graikai ir aramėjai. Kartvelų kalboje daiktavardžiai ir būdvardžiai neturi giminių. Vadinasi, nėra vyriškosios, moteriškosios giminės žodžių.
Tbilisio centras išpuoselėtas ir atrodo europietiškai. Mieste gan švaru. Anksčiau, gal prieš 10 metų, sakoma, gatvėse klestėjo smulkūs gatvių prekiautojai. Dabar, nebent centre, jokių prekiautojų nebesimato – miesto valdžia juos ,,sukvietė“ į turgavietes. Mieste tapo tvarkingu. Darbo metu gruzinų nematyti, nors šalyje nedarbas didelis… Kas tie Sakartvelo ekonomikos gigantai, kurie Sakartvelą darė ir daro stipresniu ir garsesniu? Anksčiau Sakartvelą garsino elektrinių lokomotyvų, žemės ūkio mašinų, stiklo gamyba, elektrotechnikos, elektronikos, porceliano ir fajanso, medienos apdirbimo, farmacijos, poligrafijos, tekstilės, odos, vyno, tabako pramonė. Nesu ekonomikos ekspertas, todėl šių dienų ekonomikos įvertinti nedrįsčiau…
Prieš keletą metų Tbilisyje įamžintas ir Vilniaus vardas. Vilniaus vardu pavadintas vienas miesto skveras. Čia pasijaučiu neįprastai: spindi Vilniaus miesto herbas, grindinyje įmontuota plytelė ,,Stebuklas“ . Tokia pat turistų mėgstama plytelė yra šalia Vilniaus arkikatedros bazilikos. Į parką įeinama per aukštą arką… Na, o Vilniuje, Žvėryne, įdomu užsukti į Tbilisio skverą.
Daugelis senojo Tbilisio namų – neryškūs, kiek aptriušę. Kukliuose balkonuose padžiauti skalbiniai. Čia sakoma, kad ,,namas be balkono, kaip žmogus be rūbų“. Ilguose balkonuose tarsi gyvenama – čia valgoma, susitinkama, švenčiama. Tikra poilsio erdvė, o ne daiktų sandėliavimo, kaip dažniausiai pas mus, vieta. Viename balkone pastebiu netgi dailininko dirbtuves… Prie namų nusidriekusios vynmedžių girliandos ir rožynų kvapas sielai sukuria jaukumo… Nustembu, viename begriūvančiame medinuke pamatęs vitražo langus…
Visas rašinys sausio 5 d. numeryje
Romas VOREVIČIUS
