Koks tavo Tėvas?

Vieno klausimo interviu

Šis sekmadienis šventinis, minėsime Tėvo dieną. Taip jau surėdyta, kad mamos susirenka gražiausias gėles ir išklauso maloniausius žodžius, o tėčiai, kaip stipriausios atramos, kukliai laukia savo valandos. Bet yra daug progų juos pagerbti, padėkoti – viena tokių beldžiasi į duris. Ką žinome apie tėvą, ką jis mėgsta, kuo žavisi?

Mantas KUNDROTAS, moksleivis: „Rašėme rašinį apie tėtį. Kad lengviau būtų, mokytoja surašė klausimus: kiek tėčiui metų, ar turi brolių, seserų, kokie jo pomėgiai? Nežinojau, kiek tėčiui metų… Nenorėjau parašyti bet kokio skaičiaus, tad skaičiavau – jei man septyniolika, o tėtis vedė 25 – erių… Papasakojau apie tai tėvams. Mama net susikrimto, sakė, mažai kalbamės, vaikai nežino mūsų gyvenimo faktų. Žinau, kad bet kada ir apie viską galiu klausti tėvų. Tėtis, jei prisiekia garbės žodžiu, visada ištesi pažadus. Norėjau išmokti važinėti riedučiais. Tėtis pusdieniui atsiprašė iš darbo ir mokė mane, nes buvo prižadėjęs. Tėtis mėgsta skaityti, žaidžia krepšinį, valgo šokoladukus ir kalba, kad reikia liautis valgyti.”

Rimantas RIMKUS, muzikos pedagogas, meno kolektyvų vadovas: „Ačiū likimui, kad galiu apkabinti tėvą, ir suteikėte progą pasakyti jam ačiū už viską, ką dėl mūsų šeimos yra padaręs. Mano tėvas Augustinas, ko gero, Naujojoje Akmenėje daugeliui pažįstamas. Jis geros širdies ir labai jautrus žmogus, reaguoja ne vien į saviškių, bet ir į svetimų bėdas. Jis neslėpė meilės mums, dviems sūnums, apie anūkus nė kalbėti neverta – visus juos dievina. Kai didelė bėda ištiko mano šeimą, tėvas tvarkė namų aplinką, krovė malkas, guodė, darė viską, kad tik pagelbėtų, nors sunkiai pajėgė taip daug triūsti.“

Kalbino Roma JONIKIENĖ