Vertybės
Kaip šviesos blyksniai
Praeitame laikraščio numeryje pasakodama apie mūsų krašto tautodailininkus, du jų priskyriau nepažintiems… Tos asmenybės buvo žinomos, tačiau „neiščiupinėtos“. Prie tokių pat priskirčiau ir dvi talentingas moteris – Rasą Kairienę ir Rasą Andrijaitienę. Jų kūryba buvo šviesos blyksnis naujumu. Likimas moterims skyrė išbandymų, kuriuos reikėjo įveikti, tačiau ne viskas priklauso nuo žmogaus pastangų. Reikia pasakyti ačiū, kad prieš daug metų sudėliotas ir išleistas albumas „Akmenės krašto tautodailė…“, kuriame likę akimirkų apie kūrėjus bent trumpam sušvitusius mūsų krašto padangėje. Kodėl sušvito trumpam? Vienų takelius sutrumpino likimas, kiti nebebuvo aktyvūs tautodailėje, tad įamžinti liko tik pirmieji kūrybiniai bandymai.
Roma JONIKIENĖ
Išėjo jauna
Rasa KAIRIENĖ meno pasaulyje buvo neilgai, ir neradau aprašų, o ir nepažįstu žmonių, kas būtų nupasakoję jos kūrybos kryptis, stilių. O gabumų jauna moteris turėjo daug, likimas apdovanojo ją išskirtinumais. Pirmiausia ji į save dėmesį atkreipdavo išvaizda – aukšta, gražių plaukų, daili. Ir visada kitokiais, nei daugumos, rūbais. Pati mezgė, manau, ir pati siuvo. Juk Rasos jaunystės laikas buvo 90 – ieji, kai parduotuvės „kvepėjo“ niekam nereikalingais skudurais, o jauni žmonės ieškojo mados atšvaitų, norėjo puoštis. Gerai anuomet buvo tiems gabiesiems, kurie gebėjo patys sau susikurti madą, Rasai menininkės gabumai labai gelbėjo.
Su šeima ji gyveno Naujojoje Akmenėje, augino du mažus vaikelius. Domėjosi keramika ir tapė paveikslus. Buvo surengusi kelias parodas rajone, Šiauliuose, eksponatus parodoms atrinko Tautodailininkų sąjunga. Aprašyta viena Rasos kūrybinė paroda Naujojoje Akmenėje: pacituota autorės frazė, kad labai jaudinasi ar tikrai ji jau gali kūrybą plačiai rodyti. Kas žino, kiek parodų būtų surengusi Rasa, jei ne ankstyva mirtis nuo sunkios ligos. Gimusi 1969 metais jau 2006 – aisiais išėjo amžinybėn. Buvo tik 37 – erių. Susitikimai su Rasa tebuvo atsitiktiniai. Ji puikiai komponavo gėlių puokštes. Anuomet žmonės turėjo gan ribotą pasirinkimą, grožio interjere, puokštėse, patalpų apipavidalinime šventėms, stiliaus buvo tik tiek, kokią fantaziją turėjo kūrėjas. Nebuvo tos gausos, kokią turime šiandien. O Rasos puokštėse buvo meninių perliukų, sukurtų jos pačios. Mums, kolektyvui, ji sukomponavo puokštę su išsiuvinėtomis juostelėmis. Ir tai buvo nematyta, kitaip, stilinga. Mano aplinkoje nėra pažįstamų, turinčių Rasos Kairienės tapytų paveikslų, yra viltis, kad tokių kūrinių liko vaikams.
Būtų įdomu susitikti
Rasa ANDRIJAITIENĖ gimė 1963 metais, sutikdavome ją Naujojoje Akmenėje, moteris judėjimui naudojosi neįgaliojo vežimėliu, augino dukrą. Rasos kūrybos pamatas, atkreipęs meno mėgėjų dėmesį – floristika ir koliažai. Ji tuomet buvo kandidatė į tautodailininkus, surengusi kūrinių parodas rajono centro parodų galerijoje, regioninėje, šalies parodose.
Daug vilčių dėjau į rajono tautodailininkų skyrių, kad sužinočiau, kokiais rankdarbiais Rasa užsiima dabar, ką pasiūlo parodoms. Gaila, bet skyriaus pirmininkė Vilija Narutavičienė, nuoširdžiai globojanti tautodailininkus, apgailestavo, kad Rasos Andrijaitienės sąraše nėra, ir nėra žinelės, kad pageidautų įsilieti į kūrėjų gretas… Būtų mažas stebuklas, jei Rasa perskaitytų šias eilutes ir susisiektų, papasakotų apie save šiandien. Ir tautodailininkų skyrius jos laukia, nes vertina kiekvieną narį.

