Akmenės krašto ambasadoriai. Laivų statybos inžinierius Gražvydas

Netapęs profesionaliu futbolininku, dabar džiaugiasi gyvenimo posūkiu į laivų statymą ir mėgaujasi šalia esančia laisvalaikio sporto veikla. Toks akmeniškio Gražvydo ŽAKIO pasaulis palikus gimtuosius namus.

Kas esi dabar?

Šiandieniniame gyvenime dažniausiai prisistatinėti tenka darbo reikalais.  Darbe esu laivų statybos inžinierius, projektų vadovas. Iki tokio darbo pasirinkimo vedė daugybė kelių, pasirinkimų ir galimybių.

Tad tokio darbo neplanavai?

Buvau labai netoli visai kitokios karjeros, bet džiaugiuosi savo pasirinkimu. Mane formavo patys artimiausi, kiekvieną žingsnį stebėję namiškiai – tėvai ir vyresnysis brolis.

Atsigręžiant atgal suprantu, kad vienas ar kitas patarimas padarė didžiulį poveikį, nors anuo metu to taip ir nesupratau. Esu dėkingas mokytojams bei savo sporto treneriams, kurių taip pat pasitaikė nemažai. Iš kiekvieno buvo galima šio bei to išmokti.

Paminėjai mokytojus…

Tik geriausi prisiminimai iš pradinių klasių, kuriose mano mokytoja buvo Regina Kateivienė. Labai gerai pamenu, kaip ji vieną man asmeniškai nutikusį įvykį pristatė kaip pamoką klasiokams, kas gali nutikti, kai esi neatsargus. Taip pat mano pirmasis futbolo treneris Raimondas Žilinskas davė daug gyvenimiškų pamokų, ne tik išmokė pagainioti kamuolį. Jis didele dalimi prisidėjo prie to, kad pabandyčiau rimčiau užsiimti sportu – išvažiavau į sporto mokyklą Šiauliuose. Labai gaila, bet treneris jau nebeperskaitys mano žodžių,  paliko šį pasaulį.

Jei reiktų trumpai nupiešti gyvenimą Akmenės krašte, koks piešinys būtų?

Gyvenimą Akmenės krašte prisimenu tik gražiausiomis spalvomis. Labai ryškus mažos bendruomenės, kur vieni kitus puikiai pažįsta, privalumas lyginant su didesniais miestais, kuriuose jautiesi šiek tiek atitolęs, svetimas…

Visas interviu sausio 28 d. numeryje