
Akmenės krašto ambasadoriai. Saulės energijos plėtros vadovas Laimonas
Pastebėdamas mūsų krašto peizažą vis papildančias saulės „elektrines“ ir suvokdamas jų realią naudą bei ekologiškumą, dažnai pagalvoju apie vieną iš pažįstamų, aktyvų saulės energijos propaguotoją Laimoną Dapšį. Laimonas buvęs buvusios Naujosios Akmenės 2-osios vidurinės mokyklos (dabar „Saulėtekio” progimnazijos) 27-laidos abiturientas.
Kas esi dabar?
Dabar esu 46 metų vyras, trijų vaikų tėvas, įmonės „Green Genius” verslo plėtros vadovas. Taip ir prisistatinėju rašydamas verslo laiškus ar skambindamas verslo reikalais.
Laimonas ir Naujoji Akmenė?
Naujoji Akmenė man asocijuojasi su 2-ąja vidurine mokykla. Ji man buvo antri namai, daugiau nei kitiems. Mama buvo mokytoja, visą savo laiką skyrė mokyklai. Dalyvavau ir aš mokyklos gyvenime. Čia prabėgo 11 mokslo metų. Įstrigo atmintyje mokyklos “gimtadieniai”: 25-asis, kai dar buvome mokiniai ir 50- asis. Nors kai kurie daiktai tokie kaip buvę, mokykla tvarkinga, šiuolaikiška.
Ar Akmenės kraštas tavo pasaulyje tik geografinė gyvenimo pradžios vieta?
Nuo 1993 metų jau nebegyvenu Naujojoje Akmenėje. Pamenu, kai ėjau išsiregistruoti, policijos pareigūnė sakė: “Žiūrėk tuoj sugrįši”. Neatspėjo. Grįžtu trumpam, kartais. Mamos aplankyti. Rajone liko giminės. Paskaitau “Vienybę”. Žinau, kad tai daro daug “žemiečių”. Ir žinau, kas vyksta gimtinėje.
Šilti ir nenutrūkę ryšiai su klasiokais liko. Mūsų laida buvo eksperimentinė – berods nuo 7 klasės iš visų 3 surinko į vieną geriausius matematikus. Todėl po devintos klasės mažai tenubyrėjo. Didžiausias įvykis iš mokyklinio gyvenimo – ekskursija 1991-aisiais į Leningradą (Sankt Peterburgą). “Non-stop” virš 700 km kelionė Alkiškių kolūkio “LAZ’u” pirmyn ir atgal. Lietuva jau buvo nepriklausoma. Sienos kaip ir buvo, kaip ir ne. Niekas nežinojo, kaip jas kirsime. Rubliai dar visur tie patys. Kaip tik pataikėme į miesto pavadinimo keitimo šventę. Atvažiavome į Leningradą, grįžome iš Sankt-Peterburgo. Aplankėme muziejus, rūmus. Vieną vakarą išėjome į didžiulį koncertą lauke. Stebiuosi, kaip mes, atvažiavę iš rajono centro ir turėdami tik žemėlapį, susigaudėme mieste, kuriame gyventojų buvo daugiau nei visoje Lietuvoje. Ir metro važiavome, ir koncerto minioje nepaklydome. Miegojome visi ant grindų mokyklos sporto salėje. Ir visa tai atrodė normalu. (Dabar jau būtų nerealiai ekstremalu). Mūsų kartai teko užaugti per radikalių pokyčių laiką. Mes perėjome į visai kitokį pasaulį. Tai ypač pasijaučia dabar nuvykus į Baltarusijos ar Ukrainos provinciją.
Visas Ramūno ŽIMANTO pokalbis su Laimonu Dapšiu, ne tik teoriniu, bet ir praktiniu saulės energijos propaguotoju – „Green Genius” verslo plėtros vadovu šeštadienio, vasario 27 d. , VIENYBĖJE.