Akmenės krašto ambasadoriai

Bėgikė, mama Audra

Sportas, mokyklos metais buvęs laisvalaikio leidimo forma, užsiėmimu, padėjusiu sunkiomis minutėmis, pažindinusio su pasauliu, žmonėmis, dovanojusiu upes prakaito, džiaugsmo ir kartelio ašarų, tapo studijomis, gyvenimo būdu ir darbu. Tai Audros ČEKANAUSKIENĖS (Dagelytės) gyvenimas.

Audra dabar?

Esu nuostabaus vaiko mama, tai mano didžiausias laimėjimas ir pasiekimas. Į telefono skambučiu ir laiškuose prisistatau Audra. Nuo sporto taip ir nenutolau, nes tai yra mano oras. Dirbu Lietuvos sporto universitete (LSU) sporto ir laisvalaikio centre, vyr. specialistės pareigose. Ne vienerius metus prisidedu prie didžiausio ėjimo varžybų organizatorių WALK15  organizuojamų renginių, savanorių koordinatorė.

Trumpas gimtinės piešinys?

Trumpai… sunku nupasakoti. Bet jei reikia,  tai – ryškiomis, lengvomis, įdomiomis, linksmomis ir nerūpestingomis spalvomis nutapytas piešinys. Tai pusryčiai pas tėvelius, mano laikas keliaujant į Sporto rūmus ar stadioną, kur laukdavo draugai ir treniruotės pilnos juoko.

Vaikystės, jaunystės žmonės?

Dažnai  prisimenu tai, kaip gera ir ramu būdavo pas tėvus. Kada be rūpesčių galėdavau užsiimti tuo, kas man teikia didžiausią malonumą – sportuoti. Įvardyti vieno ar kelių žmonių, kurie padėjo susiformuoti vienokį ar kitokį požiūrį  negalėčiau, nes buvau apsupta būrio geriausiųjų iš kurių sėmiausi patirties. Akmenėje augau kaip asmenybė. Tuometinėje Naujosios Akmenės 3- ojoje vidurinėje mokykloje dirbo mokytojai, kurie mus mokė ne tik dėstomo dalyko, bet ir požiūrio į gyvenimą, kuriems tikrai esu dėkinga. Didelį ačiū galiu sakyti mokytojui Vitalijui Sobenkai, kuris mane nukreipė į lengvąją atletiką pas trenerę Aną Mamčenko…

Daugiau apie tai  Ramūnas ŽIMANTAS rugsėjo 4 d. „Vienybėje“