Akmenės rajono įkūrimo 70-mečiui. Ašaromis nuplautas “Ruduo”

Tarp Akmenės rajono istorijos ankstyvųjų sukakčių minėtina rugsėjo ir  spalio mėnesių tragiška sandūra. Šiemet  minime dar vieno masinio Lietuvos gyventojų trėmimo sukaktį. Okupacinės valdžios surengta akcija  „Ruduo“ buvo paskutinė masinė deportacija, kurios metu daugiausia į Rusijos Irkutsko, Magadano sritis, Krasnojarsko kraštą ir kitas atšiaurias vietoves  buvo ištremti per 16 tūkstančių gyventojų, o iš viso 1951 metais buvo ištremti 21177 asmenys. Prie šio skaičiaus reiktų pridėti šimtus, o gal ir tūkstančius,  kaimo gyventojų, apkaltintų pagalba partizanams ir nuteistų. Trėmimus vykdė 15 tūkstančių kareivių, milicininkų  ir stribų, pasitelkę pagalbon  8 tūkstančius vietinių kolaborantų.

Dar nesusiformavusiam ir kvalifikuotų specialistų neturinčiam bei darbo rankų stokojančiam rajonui  ši masinio trėmimo akcija irgi buvo skausminga, nors patys vietinės valdžios darbuotojai, rodos, joje nedalyvavo. Bet ar iš svetur atsiųsti kareiviai, iš miestų atsiųsti milicininkai galėjo žinoti, kas kokiame kaimelyje gyvena. Be abejo, iš anksto buvo sudaromi trėmimui pasmerktųjų sąrašai. Tačiau prie daugelio pavardžių tremtinių ir politinių kalinių vardynuose žymima, jog tai kolūkietis, kai kur – jog visa šeima – kolūkiečiai. Kas tuos sąrašus sudarinėjo, ar ne vietinės valdžios ir kolūkių darbuotojai? Net suplukę darbavosi karinio tribunolo pareigūnai, kuriems, laikinai atšaukus mirties bausmę,  matyt buvo nurodyta skirti 25 metus lagerio ir 5 metus tremties. Ir ne mažiau. Politinių kalinių šeimos buvo tremiamos vadovaujantis vadinamųjų ypatingųjų pasitarimų sprendimais. Ilgainiui kai kurias bylas jau sprendė ir civiliniai teismai.  Netrukus vėl imta skelbti mirties  nuosprendžius.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras leidžia stambų 5 tomų genocido aukų vardyną. Neseniai pasirodė  šio leidinio paskutinio, penktojo, tomo pirmoji dalis, kurioje aprašyti ir 211 asmenų – dabartinių Akmenės rajono ir Viekšnių seniūnijos gyventojų likimai. Gaila, kad vardyno rengimas ir leidyba net  pasitelkus tobulus kompiuterius, užtruko 30 metų, dauguma jame paminėtų asmenų jau seniai amžinybėje, po visą Lietuvą pasklidę jų vaikai ir vaikaičiai, tad didžiulis ir labai reikalingas darbas neteko pirmykščio aktualumo.

Daugiau Leopoldo ROZGOS publikacijoje šeštadienio, spalio 10 d. VIENYBĖJE.