Išnykę Papilės seniūnijos kaimai. Būriškiai, Traidžiai

Pagal 1923 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenis Būriškiuose buvo 5 sodybos su 28 gyventojais. Tai buvo nedidelis kaimelis nuo Papilės nutolęs į Rytus, prisiglaudęs prie  papilėniškiams žinomos  Girelės. Kaimas ribojosi su Augustinaičiais ir Gamėnais. Meškeriotojai žino Būriškių raudonskardį prie Ventos upės. Kitame krante jau Gumbakiai. Būriškiuose gyveno dvi Daunių šeimos, Nemeikšos. Kitų nepažinojau.  Iš vaikystės prisimenu tolumoje boluojantį namą baltomis sienomis, tėvas sakydavo, kad tai Daunių sodyba. Tikriausiai tai buvo Juozo Daunio, kuris tik per stebuklą 1941 m. birželyje išliko gyvas. Iki sovietų okupacijos J.Daunys ėjo Papilės valsčiaus viršaičio pareigas. Prasidėjus karui, J.Daunys buvo suimtas ir uždarytas į aresštinę kartu su trimis pasmerktaisiais. Sovietams traukiantis, aresštuotieji buvo sušaudyti. Tada žuvo J. Stankaitis, A.Rupšys, S. Marcinkus, o J.  Daunys liko gyvas. Pasirodę vokiečiai suteikė medicininę pagalbą ir jis išgyveno. 1944 m.  J. Daunio šeima pasitraukė į Vakarus, įsikūrė Kanadoje.

Pokaryje prasidėjus priverstinei kolektyvizacijai, čia įsikūrė “Raudonosios pašvaistės“ kolūkis, vėliau prijungtas prie “Pažangos” kolūkio. Ūkio centras buvo kitapus Ventos, Gumbakiuose. Po eilinės reformos 1962-aisiais įkūrus Papilės tarybinį ūkį, Būriškiai tapo jo dalimi. O po melioracijos visiškai išnyko. Nemeikšų šeima kolektyvizacijos pradžioje išsikėlė į Papilę, pasistatė čia namuką.

Pažinojau Antaną Daunį iš Būriškių,  kuris dirbo MTS, o paskui tarybiniame ūkyje. Po melioracijos jis įsiskūrė Raudonskardyje. Nukentėjęs nuo sovietų Juozas Daunys buvo Antano dėdė. Antano brolis Edmundas po tarnybos armijoje liko Ukrainoje.

Traidžių kaimas buvo šiauriau Papilės, tarp Pelkelės ir Latvelių kaimų. Pagal 1923 metų statistiką, kaime būta 10 sodybų, kuriose gyveno 57 gyventojai. Iš kur kilęs toks kaimo pavadinimas, sužinoti nepavyko. Kaimo istorija panaši į kitų. 1949 metais iš kaimo ištremta Jono ir Agotos Streleckų šeima. Prano ir Anastazijos šeima, lyg nujausdama kataklizmus, persikėlė į Papilės miestelį. Jų vyresnysis sūnus Viktoras po tarnybos kariuomenėje dirbo Papilės apylinkės vykdomojo komiteto pirmininku. Vedė Vidą Augustinaitę iš Dusų kaimo, susilaukė dukros.  Adolfas su žmona Elena bubo pasistatę namuką Kranto gatvėje. Eugenija, ištekėjusi už Klemo Kiudulo, ilgus metus mokytojavo Barvydžiuose, užaugino sūnų ir dukrą. Valerija ištekėjo už Jono Nemeikšos. Seserys gyveno viename name Pavasario gatvėje. Deja šiandien likusi tik Eugenija, kiti pašaukti amžinybėn.

Iš Būriškių kaimo Nemeikšų šeimos likę tik broliai Kostas ir Julius. Kostas gyvena Panevėžyje, Julius – Naujojoje Akmenėje.

Išnyko kaimai, retėja ir buvusių gyventojų gretos. Liko prisiminimai ir nuotraukos albumuose.

Igorio Jaroševo publikacija šeštadienio, spalio 10 d. VIENYBĖJE.

 

Iš Stefos Daunytės Kviescevičienės albumo: Juozo Daunio ir Onos Rimutytės vestuvės Būriškių kaime.1924 m.