Algos dydis – pirmas motyvacijos žingsnis
Įdomu, kiek liks darbo vietų sustojusiame versle, kai pabaigsime karantiną? Prognozuojama, kad dalis verslų nebeatsigaus. Kiti, pamatę, kaip gali išsiversti su mažiau darbuotojų, taip pat neskubės plėstis. Bet optimistiškai nusiteikę ekonomistai sako, kad „atgavus laisvę“ nuo ligos, verslai pasiutusiai greitai kibs į gamybą bei paslaugas, o žmonės pirks naujus daiktus, gaminius ir paslaugas lyg išprotėję. Tokios informacijos perskaičiau straipsniuose apie galimas perspektyvas baigiantis pavasariui.
Pirmas motyvacinis žingsnis, kodėl verta dirbti yra algos dydis. Nuo metų pradžios nustatyta minimali alga be priedų ir užmokesčio už viršvalandžius – 642 eurai, atskaičius mokesčius – 468 eurai. Jei tokią sumą galima susirinkti pašalpomis ir įvairių rūšių kompensacijomis už paslaugas, kokia prasmė dirbti… Taigi, jau mažiausiai antra karta žmonių, pagal tėvų pavyzdį, būtent taip ir gyvena – iš pašalpų. Lietuvos algų žemėlapyje mūsų rajonas nėra auksinis, žodžiu, reta įmonė, organizacija moka didesnį nei 750 – 800 eurų atlyginimą į rankas. Daug darbdavių moka minimalią algą. Tačiau yra profesijų, kurių atstovai uždirba bent keliais šimtais eurų daugiau nei didmiesčiuose. Pavyzdžiui, gydytojai ir mokytojai mūsų rajone uždirba daugiau. Ko gero todėl, kad mūsuose nėra specialistų konkurencijos.
Įstatymais numatyta tvarka skelbiamos didžiausios šalyje atlyginimų „žirklės“ – verslai, kuriuose algų vidurkis pribloškia. Tai dažniausia užsienio kapitalo įmonės – informacinių technologijų, bankai, farmacijos, medicininės įrangos gamintojai. Tarp jų kaži kaip (receptas, kodėl taip sumanyta, neišduotas) įsiterpia valstybės išlaikomos įmonės – įvairūs departamentai, elektros, dujų, svarbiausių paslaugų teikėjai… Čia algos siekia nuo 7 iki 14 tūkstančių eurų.
Kokios algos valstybės, savivaldybių išlaikomose įstaigose, bendrovėse – ne paslaptis. Tai skelbiama oficialiai.
Visas Romos Jonikienės straipsnis trečiadienio, vasario 24 d., VIENYBĖJE