Ant jūros kranto
Stovime. Panašiai kaip Baltijos kelyje. Tiktai nesusikibę rankomis. Prieš mus – alkoholio jūra. Anoje jūros pusėje, ant kranto, po atviru dangumi – mūsų sveikatos reikalai. Gali sulyti, iškepti saulėje.
– Nepasieksime kito kranto, kol neišsemsime alkoholio jūros…- pasigirsta lyg tai Sveikatos ministro balsas.
-Tai ką, išgerti turėsime? O gal nuskęsti? –puola jam į akis nuo sveikuoliško gyvenimo būdo padžiuvęs vyriškis.
– Apeiname tą jūrą, kiek čia užtruksime,- siūlo sprendimą būrelis žmonių, matyt, miestiečių.
– -Aš tai siūlau samdyti keltą. – Alternatyvos imasi ūkininkai.- Visus kartu permes. Pavirs mumija sveikatos apsaugos reikalai, kol mes čia stoviniuosime… Seimo narys A. Matulas pranašauja atrofiją.
– Ei jūs, ūkininkai, ar žinote, kad ruošiamasi apmokestinti karvutėms girdomą vandenį? Vanduo iš telkinio – valstybės turtas, valstybė savo turto nešvaisto,- šaukia kažkuris iš miestiečių.
„ Jeigu karvutė per dieną išmaukia iki 7 kibirų vandens, kiek susidarys per mėnesį? Kiek išeis per ganiavos sezoną? Kiek karvutės išlaikymas kainuos per metus?“- mintija ūkininkai, skaičiuoja. Gal prie alkoholio jūros atvesti karvutes, tegul išgeria. Išsivaduotų tada Sveikatos apsaugos ministrą nuo galvos sopulio. Tiesa, o tas ministras – Sveikatos apsaugos ar kovos su alkoholizmu? Pagal rūpesčių spektrą negali identifikuoti. Tiek to. Aktualiau pasiekti aną krantą, kur sveikatos reikalai.
Tačiau pala, jeigu susiruošė apmokestinti telkinių vandenį, kaip bus su oru? Juk jis taip pat valstybės turtas? Apmokestintų, valstybės iždas išsipūstų. Ar „valstiečių“ finansų ministro tarp mūsų nėra? Ačiū Dievui, gal nesumos…
Julijos SEJAVIČIENĖS ironiški publicistiniai pamąstymai liepos 15 d. „Vienybėje“