Žvilgsnis į vakarykštę dieną

Daugelis sovietinės valdžios tremtinių ir pasibaigus tremties terminams negalėjo grįžti į gimtinę. O iš vienaip ar kitaip per vargus sugrįžusių buvo tyčiojamasi: kol neturi darbo, tavęs neregistruoja, o neprisiregistravęs nebūsi priimtas į darbą. Tą spaudimą aštriai patyrė ir mūsų kraštietis, kardiologas, profesorius Pranas Grybauskas, dirbdamas Kauno gydymo ir mokslo įstaigose. Redakcija

Ištrauka iš knygos„ „Likimo smūgiai ir dovanos“

Taigi, ryžausi paviešinti ir kai kuriuos gyvenimo institute neviešus dalykus. Manau, dauguma darbuotojų net nenutuokė, kas vykdavo ir kaip vienus ar kitus įvykius skatindavo ir koordinuodavo kai kurie asmenys. Tokie ne mokslines problemas sprendžiantys, bet inicijuojantys matomus ir nematomus veiksmus, turinčius reikšmės net labiau, nei pagrindinės veiklos rezultatai, asmenys darė įtaką gyvenimui ir nuotaikoms kolektyve. (…)

Kiekvienas iš jų, rodydamas man „draugiškumą“ lyg netyčia ar specialiai pareikšdavo, kad kaip buvęs tremtinys nesu lojalus partijai , todėl negaliu būti patikimas partneris vykdant jos užsibrėžtus tikslus, įskaitant ir institute. Tokį požiūrį ypač akcentuodavo instituto partinio komiteto sekretorius A. Janulis. Neretai darbo dienos pabaigoje, pakurstęs agresyvią nuotaiką stipriu alkoholiu (tai galiausiai virto įpročiu, apie kurį žinojo dauguma darbuotojų), užsukdavo į mano darbo kabinetą, liepdavo užrakinti duris ir pradėdavo paskaitų ciklą apie man neatitikimą mokslo darbuotojo statusui.(…) Jis prisipažino, kad Saugumo komitete yra susipažinęs su mano ypatingąja byla ir kad galįs ją papildyti savo pastebėjimais, kurie niekada nebus paviešinti, bet užkirs kelią mano tolesnei karjerai. Agresija didėjo artėjant mano habilituoto daktaro disertacijos gynimui.

Daugiau teksto – liepos 19 d. „Vienybėje“

Profesorius Pranas Grybauskas pristato savo atsiminimų knygą rajono viešojoje bibliotekoje.

Leopoldo Rozgos nuotr.