Apie arkliagalvę lydeką. Juozas ELEKŠIS

 

Jau mėnuo, kai Viekšnių žemelė amžinajam poilsiui priglaudė talentingą ir darbštų pedagogą, žurnalistą, poetą, populiarių dainų autorių Juozą Elekšį. Gimęs 1931 m. ir augęs Viekšnių krašte, J. Elekšis baigė pedagogikos studijas, dirbo mokytoju Akmenės ir Mažeikių rajonuose, Mažeikių rajono vykdomajame komitete, tuometinėje LTSR ministrų taryboje ir nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Vyriausybėje, „Mokslo Lietuvos“ ir keleto kitų laikraščių redakcijose. Yra išleista 18 įvairių žanrų J. Elekšio knygų, sakydavo ir pats neskaičiavęs, kiek sukūręs dainų tekstų – gal 400, o gal visus 500, kai kurioms savo eilėms pats sukūręs melodijas. Juozo Elekšio sakraliniais tekstais sukurtos giesmės ir maldos giedamos daugelyje Lietuvos bažnyčių.

Pagerbdami talentingą kraštietį, paskaitykime jo užrašytų prisiminimų fragmentą.

Leopoldas Rozga.

——-

Venta seniau buvo įvardijama kaip žuvingiausia Lietuvos upė. Taip buvo rašoma ir vadovėlyje, iš kurio teko mokytis. Ten buvo parašyta, kad lydekos kartais išauga iki 1,5 metro ir sveria iki 30 kilogramų. Vėliau perskaičiau profesoriaus Tado Ivanausko rašinį, kad kartą buvusi pagauta net daugiau nei 76 kilogramus sverianti lydeka. Venta buvo ne tik žuvinga, švari, bet ir vandeninga. Žmonės ne kartą matavo jos plotį ir gylį…

Visas Juozo Elekšio pasakojimas vasario 19 d. Vienybėje