Apie džiaugsmą kuriančius

Susikurti namus

Nuoširdžiame renginyje „Po mūzos sparnu“ pagerbiami kultūrą už rankos laikantys žmonės. Įvairiausios veiklos gali apibūdinti sąlytį su darbu, kuris padeda kitiems pralinksmėti, dainuoti, šokti. Su kultūros propagavimu artimos vaikų, neįgaliųjų, rankdarbiais užsiimančių žmonių veiklos. Dedama pastangų, kad kiekvienas norintis rastų sau tinkamą užsiėmimą. Apdovanojimas „Už sustabdytas akimirkas“ ir paukštės sparnas prisiglaudė Ksenijos rankose.

Nuo karo Ukrainoje pradžios į Naująją Akmenę atvažiavo Ksenija ROHACHOVA. Toje pabėgimo istorijoje buvo keli teigiami aspektai: čia jau gyveno tėvai, tėvas turi lietuviškas šaknis, ir šeima jau buvo įsikūrusi. O jauna moteris atvyko tik su lagaminu ir baigtų mokslų diplomais. Ksenija baigusi meno koledžą ir žurnalistiką. Bet nemokėjo kalbos, tad imtis darbo pagal išsilavinimą nebuvo galimybių.

Teisingi žodžiai – kai nori, sieki ir ieškai visada randi. Darbo pradžia buvo nuo laikino užsiėmimo Kultūros centre. Ksenija ėmėsi mokyti dailės pagrindų vaikus, didesnė dalis buvo ukrainiečiai. Pati lankė lietuvių kalbos kursus, stengėsi lietuviškai kalbėti su kolegomis. Tikrai buvo sunkios dienos. Laikui bėgant darbų buvo vis daugiau, atsirado galimybė dirbti visu etatu, ir kalboje „ledai lūžo“. Ksenija tęsė mielą užsiėmimą – fotografavimą. Ėmėsi dailės pagrindų mokyti suaugusiuosius, ir mokiniai jau nebuvo vien ukrainiečiai. Vaikštant su Ksenija po Naująją Akmenę, prie jos pribėga vaikai, lankantys dailės pamokas, apsikabina, visi pasikalba lietuviškai. Ji jau surengė fotografijų parodą, o mes darbus matome Kultūros rūmų renginių aprašymuose, kuriuos nuotraukomis iliustruoja Ksenija.

Ksenija apsisprendė prašyti Lietuvos pilietybės. Yra sakiusi, kad nuo jaunų dienų, kai lankydavosi Lietuvoje, Latvijoje, šios vietos dvasiškai buvo artimos, ji daug žinojo apie žmones, papročius, daug kur lankėsi. Atvykusi jautėsi sava.

Kultūros centro kolektyvas Kseniją Rohachovą pristatė apdovanojimui kaip saviškę, tikrą kolektyvo narę. O moteris po apdovanojimo pasakė gražiai lietuviškai sudėliotą kalbą. „Jaudinausi“, – prisipažino.

„Vienybės“ informacija

Nuotrauka iš Ksenijos FB paskyros