Apie kraštiečius
Knygos „Metų atspindžiai laiko tėkmėje“ tęsinys – Kazimiero PAKELČIO prisiminimai apie rajono švietimo skyrių, vadovus, mokyklas, darželius, apie mokytojų chorą. Tikimės, kad buvusiems jo kolegoms, mokiniams, aprašomiems artimiesiems bus įdomu perskaityti požiūrį į ano meto švietimo sistemą. Prisiminimai rašyti prieš du dešimtmečius, tad žmonių biografijos dažnai pasikeitę.
„Vienybės“ komentaras
Darbo švietimo skyriuje apimtys
Nuo l998 m. rugsėjo l0 d., Irenai Džiugienei vėl grįžus į mokyklą, buvau paskirtas švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigoms. Čia gi vėl man paliko ankščiau buvusios pareigos, bet dar kaip administratoriui prisidėjo nauji darbai. Svarbiausias iš jų buvo skyriaus darbo plano projekto ruošimas, ugdymo įstaigų priežiūros ir kontrolės planavimas bei vykdymas. Dar prisidėjo rajoninių olimpiadų organizavimo reikalai, rajono ugdymo įstaigų vadovų pasitarimų plano parengimas bei jų organizavimas.
Taip man besidarbuojant švietimo skyriuje įvyko dviejų tūkstantmečių sankirta… Prasidėjo trečiasis mūsų eros tūkstantmetis. Ta proga rajono laikraštis „Vienybė“ paprašė atsakyti į 3 klausimus. Jų atsakymus čia pateikiu.
Pirmas klausimas: „Gera ar bloga mintimi palydite antrąjį tūkstantmetį ir kodėl?“
Atsakymas. Įdomūs, permainingi, sukrečiantys įvairiais politiniais įvykiais buvo praeito tūkstantmečio paskutiniojo šimtmečio metai. Turbūt pats svarbiausias įvykis buvo Lietuvos nepriklausomos valstybės paskelbimas l9l8 metais. Tai buvo metai, kai lietuvių tauta, vykdydama taurių patriotų valią labai aktyviai ir nesavanaudiškai įsijungė į demokratinės valstybės pamatų kūrimą. Remiantis istorine, dokumentine medžiaga galima drąsiai tvirtinti, kad per tą palyginti trumpą nepriklausomos valstybės gyvavimo laikotarpį buvo padaryta labai daug reikšmingų darbų įvairiose gyvenimo srityse. Tiek Respublikos viduje, tiek ir jos užsienio politikoje, keliant Lietuvos, kaip suverenios valstybės, prestižą kitų valstybių atžvilgiu. Tai iš tikrųjų buvo jaunos, nepriklausomos valstybės ekonominio, kultūrinio ir socialinio lygio kilimo laikotarpis. Mūsų kartai teko pergyventi antrojo pasaulinio karo baisumus, okupacijų metus, tautos genocido laikotarpį. Tai buvo slogūs, daug aukų pareikalavę metai. Tačiau lietuvių tauta kaipo tokia ir toliau išliko. Išliko ištikima savo nepriklausomos valstybės idealams, tautos tradicijoms, pasišventimui ir geresnio gyvenimo siekiui.
Ir štai vėl atstatyta Lietuvos valstybės nepriklausomybė. Išsipildė 50 metu trukusi lietuvių svajonė vėl gyventi laisvoje nepriklausomoje valstybėje ir kurti sau ir savo vaikams turiningą ir prasmingą gyvenimą…
Visas rašinys sausio 9 d. numeryje