Apie kraštiečius
Knygos „Metų atspindžiai laiko tėkmėje“ tęsinys – Kazimiero PAKELČIO prisiminimai apie rajono švietimo skyrių, vadovus, mokyklas, darželius, apie mokytojų chorą. Tikimės, kad buvusiems jo kolegoms, mokiniams, aprašomiems artimiesiems bus įdomu perskaityti požiūrį į ano meto švietimo sistemą. Prisiminimai rašyti prieš du dešimtmečius, tad žmonių biografijos dažnai pasikeitę.
„Vienybės“ komentaras
Dirbant švietimo skyriaus vedėjo pareigose dažnai su reikalais teko lankytis Švietimo ir mokslo ministerijoje. Čia pasikeitę kadrai visu šimtu procentų. Iš anų laikų, kada dirbau švietimo skyriaus vedėju, ministerijoje sutikau tik vieną žmogų, kuris ankščiau dirbo Statybos skyriuje, o dabar dirba to skyriaus vedėju, tai J. Morozovą. Kadangi statybos ir remonto darbai dabartiniu metu nebeina per Švietimo ministeriją, tai tokių konkrečių ryšių su šiuo senu pažįstamu taip ir neteko palaikyti. Tiesa, dar ministerijoje sutikau ir arčiau susipažinau su viena tolima savo giminaite. Tai iš JAV grįžusia ir ministerijoje dirbančia Gaškaite, kurios tėvai, kilę iš Diržių kaimo ir gyvenę Žeimelyje, pasitraukė per karo į vakarus. Tai mano tėvo pusbrolio dukra. Matyt ji pateko į ministeriją Adamkaus rekomenduota, kaip jo kadras. Tačiau ir su ja tokių artimesnių ryšių neteko užmegzti. Kiek vėliau, kada švitimo ir mokslo ministru tapo buvęs mūsų rajono švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Monkevičius, su kuriuo man teko dirbti kartu, į ministeriją vykti buvo žymiai maloniau, nes vis tik ministru dirbo pažįstamas žmogus.
Taip švietimo skyriaus vedėjo pareigose dirbau beveik 4 metus jau su nauju vedėju Vytautu Juozapavičiumi. Darbo reikalais mes puikiai sutardavome, esminius klausimus sprendėme kolegialiai, gerai įsigilinę į esamą padėtį ir šiuolaikinio gyvenimo keliamus klausimus ir statomus reikalavimus.
Iš švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigų buvau atleistas 2002 m. birželio 28 d. ir vėl paskirtas švietimo skyriaus vyr. specialistu. Priežastis to atleidimo buvo aiški. Man, sulaukusiam 72 metų, pagal galiojančius įstatymus nebebuvo galima užimti karjeros tarnautojo pareigų…
Pabaiga. Pradžia Nr. 79
„Vienybės“ skaitytojams siūlome nuotraukų iš knygos apie Aldoną ir Kazimierą Pakelčius, kurių neišspausdinome kaip ankstesnių straipsnių iliustracijų. Siūlome akimis jas perbėgti dabar. Bus pažįstamų veidų – kaimynų, giminių, vaikų, anūkų. Atmintyje atgims šiltų prisiminimų.
Nuotraukose:
Kazimiero Pakelio šeima 1946 metais
Sūnus Kęstutis Viekšniuose, pas močiutę Mortą (1966 m.)
Gruzdžiai. Laimėtas respublikinis konkursas, kuriame buvo šokamas latvių šokis „Kurszemė“. Iš kairės į dešinę tautinių šokių kolektyvo šokėjos:
L. Urbutytė, R. Urbutytė, I. Korniejevaitė, I. Gavorskaitė
Tautinių šokių kolektyvas, vadovaujamas Aldonos Pakeltienės 1980 m. Iš kairės į dešinę: Ineta Kimtytė, Jolanta Vaitiekūnaitė, Daiva Liuberskytė, Aromeda Vozgirdaitė, Linara Butavičiūtė, Edita Elekšytė. Antroje eilėje: Saulius Lipkinas, Tautinių šokių vadovė Aldona Pakeltienė, Lina Preikšaitytė, Vilma Kazlauskaitė, Vygantas Gajauskas, Vaidas Varpučianskas, Renaldas Beniušis, Vaidas Nemeikša, Nerijus Gajauskas, Airida Jeraminaitė, Rimvydas Pocius, Vytautas Korsakas
Viekšniškių, gimnazisčių klasės draugių susitikimas. Iš kairės tautinių šokių vadovė Aldona Pakeltienė, mokytoja Valerija Lėgaudienė (1998m.)
