Atminimo metai pažadina atmintį
Nebe pirmą kartą Seimas išrenka tikslus bei akcentus žymioms datoms, sukaktims ar asmenybėms paminėti. Šie metai dedikuoti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos atminimui, mokyklų bendruomenėms, ateitininkams, tautodailei – iš viso net 9 intencijos. Skeptikai tą tradiciją ir vertina skeptiškai, girdi, lengva skirstyti titulus, nes jie valstybės biudžetui nekainuoja. Minėjimų ir kitokių renginių, kuriems reikia pinigų ir darbo, organizavimas paliekamas kaimų ir miestų bendruomenėms, nevyriausybinėms organizacijoms. Bene aktyviausiai darbuojasi bibliotekos, rengdamos spaudinių parodas, literatūrines popietes. Ir gerai, nes taip vaikai, būsimieji valstybės piliečiai, pratinami skaityti, bendrauti su meno ir kultūros pasauliais. Daugiau ar mažiau turiningi metai praeina, tačiau ne tik metraščiuose, bet ir gyventojų atmintyje lieka vardai ir herojai.
Pernai irgi buvo gausus minėtinų sukakčių ir vardų pasirinkimas. Nemažai naujo sužinojome apie A. Smetoną, Šaulių sąjungą, apie Žemaitiją. Minėjome ir savito rašytojo bei kultūros darbininko Juozo Tumo-Vaižganto gimimo 150-ąsias metines. Kadangi rašytojas buvo kilęs nuo Anykščių, aukštaičiai daugiau ir pasidarbavo. Kaune atidengtas paminklas – Vaižganto figūra su ištikimuoju šuneliu Kauku. Bet buvo dėl ko Vaižgantą prisiminti ir Žemaitijoje. Didelis ir energingas lietuvių kalbos ir kultūros ugdytojas Vaižgantas jaunystėje dvasinės valdžios nebuvo mėgstamas, buvo kas porą ar trejetą metų kilnojamas iš mažų nuošalių parapijų į dar mažesnes ir nuošalesnes. Dauguma tų jauno kunigo tarnybos vietų – Žemaitijoje. Kuliai, Micaičiai, Vadaktėliai, Stakiai – tai vis parapijos, kuriose yra darbavęsis J. Tumas-Vaižgantas ir kurias ne kiekviename žemėlapyje aptiksi. Gal tik Mosėdis garsesnis, bet XIX ir XX amžių sandūroje ten irgi buvo gūdi provincija. Bet ir Mosėdyje, ir kitose vietovėse ir dabar minimas Vaižgantas.
Minėdami rašytojo sukaktį, turėjome ką pasakyti ir mes. Tik ar pasakėme? Nedideliame Akmenės rajono ir Akmenės seniūnijos pakraštyje yra likę ir rašytojo bei visuomenės veikėjo J. Tumo-Vaižganto pėdsakai.
Daugiau Leopoldo ROZGOS publikacijoje šeštadienio, liepos 11 d. VIENYBĖJE