
Choras „Cementininkas“ – gamyklos ir rajono kultūros dalis
Choras „Cementininkas“, o visai neseniai ir Naujosios Akmenės kultūros rūmai, paminėjo solidžius gimtadienius, abiem po šešiasdešimt. „Cementininko” choras buvo vienas iš trijų įsteigtų meno mėgėjų kolektyvų 1958 metais Naujojoje Akmenėje pradėjusiuose veikti „Akmenės cemento“ įmonės kultūros rūmuose. Kad tiek dešimtmečių atlaiko pastatas, stebėtis nereikia, tačiau vienam pomėgiui – dainavimui suėję žmonės jau atskiros istorijos verti. Abu istorinius mūsų kraštui įvykius sieja vienas mecenatas – įmonė „Akmenės cementas“.
Cemento gamyklos administracija buvo beveik visko, ką vis dar turime ir kuo naudojamės rajono centre įkūrėja, rėmėja ir puoselėtoja. Tiek minint choro jubiliejų, tiek švenčiant Kultūros rūmų šešių dešimtmečių sukaktį cemento įmonės vardas tartas dažnai, ko gero, kiekvieno pranešėjo lūpomis. Kelios cemento gamykloje dirbusių Naujosios Akmenės miesto gyventojų kartos dainavo „Cementininko“ chore. Tik paskutinį dešimtmetį chorą balsais remia rajono dainininkai, daugiausia iš Akmenės, dainuoti atvykstantys kartu su vadove Ž. Kazlauskaite.
Choras „Cementininkas“ turėjo daug vadovų, tačiau beveik keturiasdešimties metų kelią su kolektyvu nuėjo, numynė, nuklampojo chorvedė Julė Draudikienė. Ji su cemento gamykla buvo suaugusi širdimi, nes balsingiausieji darbuotojai dainavo, įmonė niekada negailėjo lėšų rūbams, premijoms, ekskursijoms, konkursams…
Romos Jonikienės rašinys gruodžio 29 d., šeštadienio „Vienybėje“.