Dar nešokto šokio vaizdinys

Taip lengvai, tarytum be pastangų, atsiplėšiama nuo žemės, apsisukama ore ir nusileidžiama… Rankos, kojos, judesiai, žvilgsniai, šypsenos, rūbai – dešimtys kitų svarbių detalių ir smulkmenų sudaro šokį. Bet kaip padaryti, kad pamatęs šokėjus, nepamirštum jų? Tai jau šokių mokytojo burtai. Žiūrintieji retai kada pagalvoja, kiek pastangų įdeda šokėjai. Matome rezultatą. Šokių mokytoja Daiva LIUBERSKYTĖ – ŠUKIENĖ patikina – būtent taip ir turi būti: repeticijos, treniruotės skirtos šokėjams ir vadovei, o rezultatas, tarytum šokti pavyksta savaime – skirtas žiūrovams.

Naujosios Akmenės Ramučių gimnazija, „Saulėtekio“ progimnazijos vaikai ir mažieji lopšelio – darželio „Buratinas“ vaikučiai turi šokių mokytoją Daivą Liuberskytę – Šukienę. Rezultatą pamatome renginiuose. Šokama taip neįtikėtinai puikiai, kad sulaikome kvėpavimą. Atvirai kalbant, svečiai – kai Naujojoje Akmenėje viešėjo Vokietijos Maltos ordino savanoriai – atvirai klausė: ar pasirodymui pakviesti profesionalūs šokėjai? Kai išgirsta atsakymą: „ne, tai gimnazistai“ – ilgai kraipo galvas ir aikčioja iš nuostabos. Daivos nuostatose yra taisyklė – nuo pradžios iki rezultato viskas turi būti pagal išgales maksimaliai gerai. „Kai nedidukus vaikus tėveliai atveda mokytis šokio, visada klausiu, kas nori šokti – patys vaikai ar tėvai. Jei šokti per vaikus nori tėvai, o mažieji tik priemonė svajonei išpildyti – nereikia versti. Pats vaikas turi norėti. Labai daug darbo reikia įdėti, kad  sužavėtum žiūrovą, kad laimėtum konkursą, kad šoktum taip, kaip tas šokis turi būti pateiktas,“ – sako Daiva.

Daiva Naujosios Akmenės miesto žmogus – čia užaugo, baigė mokyklą, nuo mažens šoko žinomos šokių vadovės A. Pakeltienės  vadovaujamame kolektyve…

Daugiau Roma Jonikienė  šeštadienio, gruodžio 28 d., „Vienybėje“.