
Džiaugsmas nuo žodžio
Poetiško žodžio paskirtis tokia turėtų būti – teikti džiaugsmo, kurti nuotaiką, o paprasčiausios gyvenimo akimirkos turėtų taip sublizgėti, kad skaitydamas ar klausydamasis posmo pagalvotum: „matai, kaip įdomiai galima pasakyti apie lietų, medį, liūdesį.“ Poezija kažkas tokio tarp realybės ir fantazijos. Kad išgirstum, kaip žmonės mato pasaulį, laikas nuo laiko verta susitikti su poetais.
Gegužės 25 – ąją rajone nuvilnijo viena seniausių žodžio švenčių – „Poezijos pavasaris“. Prasidėjo ji vidurdienyje rajono viešojoje bibliotekoje. Iš ten keliavo į Kruopių kultūros namus. Šventės „sprogimas“, kuomet suvažiuoja didžiausias būrys poetų, susirenka klausytojų, įvyksta Papilėje, „Lakštingalų slėnyje“. Šią vietą žino šimtai žodžio meistrų ir skleidėjų. Vieni čia atvažiuoja dešimtmetį, kiti naujokai. Lygiai taip pat ir poezijos klausytojai – vieni ateina susitikti su pamėgtais autoriais, kitus domina nauji vardai ir kitoks žodis.
Poezijos žodžio šventės įspūdžiai – antradienio „Vienybėje“.