Gyvenimas soduose

Ramybės paieškos

Ar galite įsivaizduoti penkių asmenų šeimą, jauniausiam nebuvo nė metų, iškeičiančią socialinį būstą į nuosavą sodą, kuriame nėra patogumų, maistas gaminamas lauke ant ką tik sumūrytos krosnies, o praėjus penkiolikai metų norinčių grįžti į butą nebuvo nė vieno iš šeimos. Kaip tik tokia Marijos (53) ir Ivano (57) RUCHLEVIČIŲ iš Gilių gatvės  „Puošmenos“ soduose Naujojoje Akmenėje  istorija.

Dabar vienas iš penkių vaikų likęs su tėvais Mantas augina triušius. Anuomet jam buvo tik devyni mėnesiai. Todėl jo nuomonės niekas neklausė. Likusieji du vaikai – vyresnieji jau tada sukūrę savarankiškus gyvenimus – dideliu noru ir džiaugsmu nedegė. Juk nors ir miesto teritorijoje, tačiau toliau nuo mokyklos, nuo draugų. Laikui bėgant apsiprato. Ir ne tik jie – senelių sodyba soduose tapo priebėga ir ramybės oaze vyresniųjų atžaloms, Marijos ir Ivano anūkams. Kur buvę, kur nebuvę jie atsirasdavo čia, sakydami, kad pas senelius pamokoms geriau ruoštis, o jei dar galėdavo likti nakvoti palapinėse lauke – atrodydavo, jog daugiau laimės ir nereikia. Dabar anūkai jau išaugę, tačiau senelių sodybos nepamiršta.

Su Marija ir Ivanu gyvena Mantas ir Egilė. Dukrai jau dvidešimt ketveri, tai po truputį savarankišką  gyvenimą dėlioja. Tėvukų atrama ir pagalbininkas – Mantas. Vaikinukui tik rudenį sukaks šešiolika, tačiau būdamas tvirto sudėjimo, padeda tvarkytis ūkyje.

Tiesa, ta tvarka – labiau vyriški darbai, nes pastaraisiais metais naminių paukščių, gyvulių šeima nebeaugina. Nebespėja. Marija ir Ivanas kasdien skuba į darbus. Manto rūpestis – mokykla ir mieste gyvenanti garbaus amžiaus močiutė, į kurios kvietimus vaikinukas atsiliepia bet kada. Iš namų ruošos daugiausia laiko užima žolės pjovimas, malkų ruošimas žiemai. Ir nuolat tebevykstantys remonto – statybos darbai. Jie prasidėjo, juokauja Ivanas, tą pačią dieną, kada jie atsikėlė nuolatiniam gyvenimui į sodą, kurio dviaukštis mažutis namelis turėjo tik du kambariukas – po vieną kiekviename aukšte. Nebuvo net virtuvės, o pirmuoju rimtu remonto darbu tapo lango į rytų pusę sienoje iškirtimas. Langas tapo tuo nuolatiniu tobulinimų, statymų, perstatymų pradžia, tebesitęsiančia iki pat dabar. Atsirado virtuvė, šalia jos veranda. Savo eilės sulaukė vonios kambarys. Ne per seniausiai šeimyna įsirengė valymo įrenginius. Dabar renkasi dušo kabiną – Marija juokauja, kad nežinia, kada jos sulauks – pasirinkimas per didelis, o kainos irgi nemažos…

Ramūnas ŽIMANTAS

Visas rašinys rugsėjo 3 d. numeryje

Autoriaus nuotrauka