Gyvenimo būdas – mezgimas

Kivyliuose gyvenanti Zinaida TAMOŠAUSKIENĖ – senjora, kurios nei viena diena neįsivaizduojama be mezginių. Pedantiškai tvarkingai kuriami rūbai, žaislai, rankinės. Ir tai – verslas, o laisvalaikis, tapęs gyvenimo būdu.

Septyniasdešimt dvejų metų moteris juokauja, jog nemegzti dabar jau negali – rankos pačios prašyte prašosi siūlų glostymo, čiupinėjimo. O ir gydytojai sako, kad tokia veikla užsiimant, ilgą amžių galima nugyventi –  dėl smulkiosios motorikos lavinimo ir atidumo darbui, kurį darai.

Megzti pradėjusi dar mokykloje. Anuomet to mokė darbų pamokose. Merginos nerdavo apykakles mokyklinėms uniformoms. Vėliau, kol dirbo Ventos statybinių medžiagų kombinate, paskui triūsė ūkyje Kivyliuose, mezgimas buvo užkaboryje, tačiau kantriai laukė savo laiko. Sulaukė. Gimė anūkė, o Zinaida tapusi senjore ir atradusi laisvo laiko platybes, pagalvojo, kad giminės mažiausiąją gali aprengti pati – ir pinigų sutaupytų tėvams, ir pačios kurti rūbai vaikui būtų šiltesni, mielesni…

Visas rašinys lapkričio 11 d. numeryje

Ramūnas ŽIMANTAS