Išmintingas vaikas, nuėjęs paskui savo svajonę

,,Kas išmintį myli, tas myli gyvenimą, o tie, kurie nuo ankstyvo ryto jos ieško, bus kupini džiaugsmo. Kas jos laikosi, paveldi garbę; kad ir kur jis būtų, savo palaiminimą suteikia Viešpats“. /Sir 4, 12 – 13/. Šie Šventojo Rašto žodžiai, manau, geriausiai nusako mūsų krašto vaiko, gerbiamo kunigo Mindaugo ŠLAUSTO gyvenimą. Dar ankstyvą  gyvenimo rytą, pasirinkęs savo kelią, įsikibęs į Didžiąją Išmintį, jis eina paskui Ją ir yra laimingas. Apie tai ir Elena GUBOVIENĖ kalbėjosi su juo šiame netrumpame pokalbyje…

Dabar atliekate tarnystę Vilniuje, Apaštalinėje nunciatūroje. Nuolat būnate šalia nuncijaus Pedro Lopez Quintana. Kaip Jums, buvusiam Lietuvos pasienio miestelio vaikui, paskui vikarui, tarnavusiam  Žemaitijos pakrašty, taip pasisekė?

Iš tiesų, tai Dievo vedimas. Dažnai sakau, Dievas mėgsta papokštauti… 2014 m. liepos 6 d. dalyvavau Žemaičių Kalvarijos atlaiduose. Apaštalinis Nuncijus aukojo šv. Mišias. Pamokslą sakė Jelgavos vyskupas emeritas Antons Justs. Buvau paprašytas jo pamokslą iš latvių kalbos versti į lietuvių. Po Šv. Mišių  kunigas Darius Trijonis, dabar Vilniaus vyskupas augzilijaras, pasakė, kad nuncijus nori su manimi pasisveikinti. Susitikome ir nuncijus pasiūlė man dirbti kartu su juo. Atsakiau, kad viskam Dievo valia. Taip ir atsidūriau Vilniuje, Apaštalinėje Nunciatūroje. Nuncijui reikėjo kunigo, kuris kalbėtų itališkai, lietuviškai, rusiškai ir latviškai, nes jis kuruoja visas tris Baltijos valstybes. Taigi, Viešpaties ranka ir kalbų mokėjimas atvedė mane į šią tarnystę. Tapau asmeniniu nuncijaus sekretoriumi.

 Ne tik visa Lietuva, bet visas katalikiškas pasaulis pamatė Jus praeitą rudenį šalia šventojo Tėvo. Kaip jautėtės lydėdamas jį, būdamas su juo net keletą dienų?

Vėl begalinė Dievo dovana… Prieš šį istorinį vizitą teko beveik aštuonis mėnesius dirbti paruošiamąjį darbą, nes vizitas ne tik pastoracinis, kaip ganytojo pas savo tikinčiuosius, bet ir valstybinis, kuriame buvo ir nemažai tarpvalstybinio protokolo dalykų. Todėl  buvo tekę dar prieš vizitą du kartus susitikti su popiežiumi Vatikane, keletą minučių pabendrauti… O buvimas šalia popiežiaus vizito metu – man neįkainojama patirtis. Pirmiausia suvokiau, kokia atsakomybė būti asmeniniu popiežiaus Pranciškaus vertėju jo susitikimuose su žmonėmis. Tai kėlė man didžiulį susirūpinimą, net įtampą. Bet šventasis Tėvas savo nuoširdumu visas šias įtampas išsklaidė. Tiesiog gera buvo jam patarnauti, ir nebetrikdė nei fotoaparatai, nei filmavimo kameros…

Interviu šeštadienio, kovo 9 d. numeryje