Istorijos takais sugrįžta laisvė
Atmintis įdomi duotybė. Būna, pralekia dešimtmečiai, ir norisi prisiminti tai, apie ką nedaug žinai, atsigręžti į kitų nudirbtus darbus. Tai padaręs susimąstai – gal dar galima pasistūmėti pirmyn surankiojus prisiminimus, faktus, gal būt kažkieno albumuose likusias nuotraukas. Minėsime vieną iškiliausių valstybės švenčių Vasario 16 – ąją, jau šimtas pirmąją. Ir turime istorinių reliktų, apie kuriuos reikėtų pagalvoti.
Nepamirštas. Rajone yra paminklų, garbingai atstatytų, gal ir neprofesionaliai, bet iš širdies, be didelių investicijų. Nes kai juos iškasė iš duobių ir prikėlė liudyti istoriją, pinigų savanoriai neturėjo, buvo idėja, patriotiškumas ir priešinimasis jau nueinančiai sovietų valdžiai. Taip ir stovi tie paminklai netgi be konkrečios faktais patvirtintos istorijos. Gali būti, kad senoji karta taip ir nepapasakojo jaunajai kartai, kaip paminklai atsirado. Vasario 9 dieną Sausio 13 – osios brolijos Akmenės skyriaus pirmininkas Viktoras Karpalovas ir Naujojoje Akmenėje gyvenantis Juozas Bičiušas nuvažiavo į Kanteikių kaimą, Naujosios Akmenės kaimiškoji seniūnija, pažiūrėti, kaip laikosi 1928 metais pastatytas, sovietiniais laikais nugriautas, sudaužytas ir užkastas Nepriklausomybės 10 – mečiui paminėti skirtas paminklas. Kodėl tų žvalgytuvių prireikė? Praeitų metų rudenį ruošiantis Sąjūdžio 30 – mečiui iniciatyvus sąjūdietis V. Karpalovas sukviestame vienminčių pasitarime kalbėjosi apie istorijos liudininkus – paminklus. Tuomet aptarta, kad Kanteikių kaime stovintį paminklą reikėtų deramai restauruoti. J. Bičiušas, dar 1989 metais kartu su bendradarbiu S. Cucumu ir kitais bendraminčiais ėmėsi iniciatyvos ir darbų paminklą iškasti ir atstatyti.
Daugiau Roma Jonikienė penktadienio, vasario 15 d. „Vienybėje“