Jungtis su praeitimi
Gali būti pačiu moderniausiu, šiuolaikiniu žmogumi – be praeities būsi be biografijos, be istorijos iš kokių šaknų esi išaugęs. Žinodamas savo paties ir, žinoma, savo krašto istorinę praeitį, geriau susigaudai dabartyje, gali palyginti įvykius, numatyti pasekmes. Tad dėl daugelio įvykių, kad juos suprastume, mums reikia praeities. Talkininkai, kurie užrašo, įrašo ir popieriuje „išguldo“ kalbintųjų mintis, yra jaunimas. Tik kaip juos į tokią istorinę – kraštotyrinę veiklą įtraukti, štai kur klausimas.
Renkant medžiagą kukliai knygai apie Vegerių kaimą „Paskutinis adresas. Vegeriai“, iš kurios šiandieniniame numeryje spausdiname paskutinį rašinį, talkino Akmenės gimnazijos jaunesnių klasių gimnazistai. Būtent jaunų žmonių požiūris į patikėtą darbą paliko labai malonų įspūdį. Viena tų, kurie kalbino, užrašė, bendravo su turinčiais ir galinčiais papasakoti apie Vegerių kaimą ir įvykius, buvo Akmenės gimnazistė, dešimtos klasės mokinė Augustė KUPSTYTĖ. Smalsu buvo žinoti, kokiais būdais, takais ir keliukais paaugliško amžiaus jaunuoliai imasi kraštotyrinių darbelių. Ne kiekvienam brandaus amžiaus žmogui pavesi tokį darbą atlikti…
Daugiau apie tai skaitykite gegužės 10 d. numeryje
Roma JONIKIENĖ