Kad seneliai su anūkais neprasilenktų

Ką tik išleistoje kuršėniškio rašytojo ir leidyklos „Žuvėdra“ įkūrėjo Stasio Lipskio knygoje „Biografijų perlai“ – pluoštas pasakojimų apie rašytojus V. Mykolaitį-Putiną, P. Treinį, poetus J. Strielkūną, A. Karosaitę bei keletą kitų neeilinio talento kūrėjų. Įdomus pasakojimas apie Stalino anūką A. Burdonskį ir jo žmoną, lietuvę režisierę D. Tamulevičiūtę. Autorius šiuos pasakojimus, pagrįstus tikrais įvykiais ir faktais, vadina noveletėmis.

„Vienybės“ skaitytojams siūlome noveletę „Kad seneliai su anūkais neprasilenktų“. Ji mums aktuali ir dėl to, kad joje aprašytoji tragedija įvyko buvusio Raudėnų valsčiaus Švendrių kaime, kuris Papilės seniūnijos pašonėje, visiškai netoli Biliūniškių.

Leopoldas Rozga 

Kad seneliai su anūkais neprasilenktų

Stasys LIPSKIS

Šią nuotrauką man paliko mama. Su muzikos instrumentais joje – Lipskių šeima. Tai – mano seneliai. Vakarais, po darbų, jie imdavo į rankas smuiką, violončelę ar gitarą, ir per laukus bei pamiškes nuvilnydavo skambios lietuviškos melodijos.

Tarybiniais metais ši nuotrauka negalėjo būti niekam rodoma – ji saugiai gulėjo šeimos albumuose. Juk šią paprastų valstiečių šeimą 1945 metų liepos 31-osios vakarą rusų kariai kartu su enkavedistais sudegino gyvus jų sodyboje. Kaip ir kaimynystėje gyvenusią Klemanskių šeimą. Tragedija įvyko Švendrių kaime, netoli Raudėnų (Šiaulių rajonas). Tąkart liepsnose žuvo senasis Adomas Lipskis (g. 1874 m.) ir jo žmona Julija Lipskienė (g. 1894 m.). Enkavedistai pačiupo iš liepsnojančio namo bandžiusį išbėgti devyniolikmetį sūnų Viktorą ir jį čia pat užmušė bei įmetė į liepsnojantį namą (nuotraukoje jis – pirmas iš dešinės). Sodyboje gyvenusiai namų šeimininkei pavyko pasprukti, bet nuo patirto siaubo ir liepsnose aimanuojančių žmonių rėkimo ji tuoj pat išprotėjo…

Tą pačią pavakarę netoli esančios ir vėlgi tų pačių rusų karių bei enkavedistų padegtos sodybos liepsnose sudegė gyvi Ona Klemanskienė (g. 1900 m.) su dvidešimt ketverių metų dukra Joana ir keturiolikmečiu sūnumi Alfonsu. Prie liepsnojančios sodybos buvo nukankintas ir užmuštas senasis Antanas Klemanskis (g. 1898 m.).

Iš to paties kaimo kilusi žinoma saviveiklos entuziastė ir nepamainoma kaimo kapelų konkursų vedėja Stefa Sutkutė-Navardaitienė yra visam gyvenimui įsiminusi tą kartą patirtą laidotuvių siaubą – sudegusiųjų ir žiauriai nukankintųjų kaulai sudėti į du didžiulius karstus ir suguldyti Raudėnų bažnyčios šventoriuje. Žmonės iš baimės bijoję net prasižioti ar tuo labiau pažvelgti vienas kitam į akis…

Visa noveletė – birželio 10 d. „Vienybėje“