Kaip valstiečiams žemę dalijo (2)
Papilėniškis Stasys Beržinis perskaitė, ieškojo ir rado tikrai ne vieną knygą ir archyvų medžiagą, kol sudėliojo giminės ryšius, turtą, santuokas. Reikėjo laiko ir atkaklumo ieškant duomenų suformuoti istorinę aplinką, kaip anuomet gyventa, kaip kūrėsi kaimai, kokia buvo politika. Pradedama nuo oficialių archyvų duomenų, kaip žemė Papilės krašte atiteko valstiečiams
„Vienybės“ komentaras
Po poros dešimtmečių buvo atmatuotas žemės sklypas naujai atsikėlusiai Galinių šeimai. Matininkai šį sklypą užregistravo kaip Gulbinų kaimą, mat didžioji jo dalis plytėjo kitoje Gulbių upelio pusėje nei Užgulbių kaimas. Dar po kelerių metų, vieną vasaros dieną, valstiečiai pastebėjo du raitus vyrus. Vienas iš jų buvo matytas, o kito smalsuoliai neatpažino. Per visų žemių pakraštį ūkininkai jau buvo nutiesę kelią, kuriuo galėjo nuvykti į Paventės dvaro centrą. Raiteliai nujojo tuo keliu iki likusio nenaudojamo žemės sklypo. Vakare, po darbų valstiečiai susirinko pas Baldauskus, kurie gyveno kaip ir visų kaimų centre, aptarti matytą faktą. Apskritai, kaimynai dažnai rinkdavosi vieni pas kitus pavakarot. Vyrai aptardavo ūkio reikalus, moterys savų rūpesčių turėjo.
Susibūrime kaimynas Kazimieras Galinis prisiminė, kad vienas iš raitelių buvo matininkas, tad vyrai priėjo išvados, kad greitai turės bent vieną naują kaimyną ir, matyt, pasiturintį.
Kitą dieną atvyko matininkai ir būsimasis žemės sklypo nuomininkas…
Stasys BERŽINIS
Visas rašinys sausio 3 d. numeryje
Nuotraukoje: vėlesnių laikų valstiečių troba. Nuotrauka iš Lietuvos istorinių knygų