Kalbėtis, susikalbėti, nutylėti…

Žmonija kasdien sukuria vis tobulesnius aparatus, lengvinančius gyvenimą. Tačiau mūsų tarpusavio bendravimo priemonė kol kas lieka kalba. Be žodžių ir sakinių neįmanomas realus ir prasmingas bendravimas. Galime svajoti apie telepatiją ar kito žmogaus minčių skaitymą, bet realybėje mes save kuriame tik iš socialinės patirties, įgytos bendraujant. Pasaulį galima stebėti pro langą ar televizorių, galima skaityti pačias protingiausias knygas, bet prisijungti prie to, kas vyksta,  galime tik savo veikla.  Prietaisai nepakeičia dviejų mūsų gyvenimo pamatų: mes gyvename  tarp žmonių ir dėl žmonių.

…Bendraudami ir suprasdami, ką mums sako kiti žmonės, dažnai net nepagalvojame, kiek įvairių ir sudėtingų procesų vyksta mūsų smegenyse: nuo gebėjimo kaupti ir išlaikyti atmintyje informaciją iki informacijos apdorojimo ir suvokimo.

Taigi, apie kalbos suvokimo skirtumus, kai kalbame ta pačia kalba ir apie tą patį.

Daugybė nerimo prisodrintų kalbų variantų pasigirdo po publikacijų, kad privačios medicinos paslaugas teikiančios įmonės domisi galimybėmis mūsų krašte. Pasklido kalbos, kad nebebūsią poliklinikos. Sunerimo ne tik ligoniai, kas bus su įprastomis medicinos paslaugomis, bet ir darbuotojai ėmė kalbėti apie gręsiančius atleidimus…  Klausausi pokalbių gydymo įstaigos koridoriuose ir nesuprantu, iš kur tokios žinios. Ką tik paskelbėme oficialią įstaigos vadovų informaciją, kad niekas nesikeis. Gal aš ko nors ir nežinau, o gal tiesiog  nepasikalbėjo su žmonėmis administracija, nepaaiškino tinkamai?..

Daugiau Lilija Smalakienė šeštadienio, lapkričio 23 d. VIENYBĖJE