Kokie pavojai slypi socialiniuose tinkluose?

Šiandien, informacinių technologijų ir interneto amžiuje socialinius tinklus kasdien aplanko milijonai žmonių. Jie yra susitelkę į grupes tarpusavio ryšais, paremtais bendromis vertybėmis, idėjomis, interesais, finansiniais mainais, draugyste, giminyste, seksualiniais santykiais ar net priešprieša. Arba bendrauja per savo asmenines paskyras. Jose pilna įvairaus pobūdžio įrašų ir nuotraukų, kurios gausiai suteikia informacijos apie tą žmogų.

Tačiau daugelis tokiame atvirame ir viešame bendravime nemato nieko grėsmingo. Paprastai galvojama: „Aš paprastas žmogus, ne politikas, neužimu aukštų pareigų ir nesu turtuolis. Galiu būti įdomus nebent savo draugams. Kas dar gali domėtis mano gyvenimu, o jei kažką apie mane ir sužinos koks prašalaitis, tai ką jis gali daryti su ta informacija“.

Kibernetinio saugumo specialistai tvirtina, kad aplink daugybė pavyzdžių, kai piktavaliai susidomi eiliniais piliečiais ir internete gautus jų asmeninius duomenis panaudoja piktiems tikslams – dažnai finansinėms apgavystėms, bet ne tik.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas dr. Rytis Rainys sako, kad naudotis socialiniais tinklais reikia atsakingai ir būtinai pasitelkti kritinį mąstymą. Informacija, kurią talpiname savo paskyrose gali pavirsti didele bėda. „Jei jūs su šeima išvykote atostogų į tolimus kraštus ir į Feisbuką sukėlėte daug nuotraukų apie savo poilsį, tai padarėte paslaugą vagišiams. Jie gali ramiai apšvarinti jūsų namus, kol jūsų nėra. Ir jiems nereikia tikrinti pašto dėžučių, užtenka patikrinti jūsų socialinių tinklų paskyrą“, – perspėja kibernetinio saugumo ekspertas.

Piktiems tikslams gali būti panaudota ir užgrobta jūsų socialinių tinklų paskyra. Ir reikia žinoti, kad tai, ką jūs įkėlėte į internetą, ten lieka praktiškai amžiams. Specialistai sako, kad ištrinti informaciją iš interneto yra labai sunku. Todėl prieš pildydami savo paskyrą įrašais ar nuotraukomis, gerai pagalvokite. Pasak R. Rainio, šiuo atveju mažiau yra geriau.

Kiekvienas iš mūsų, kaip interneto vartotojas, galime būti  kibernetinių nusikaltėlių taikiniai. Tačiau vargu ar šis suvokimas gali priversti šiuolaikinį žmogų atsisakyti interneto. Be to, kad turėtume minimaliai atskleisti savo asmeninius duomenis, kaip dar galėtume apsisaugoti nuo kibernetinių piktavalių išpuolių?

„Tai geriausia būtų daryti nustatant aukšto lygio slaptažodžius, sudarant raidžių, skaitmenų ir specialių simbolių kombinacijas. Galima naudoti ištisą sakinį, pavyzdžiui: „Šiandien saulėtas, bet šaltas rytas“. Tai ilgas, bet lengvai atsimenamas bei sunkiai išlaužiamas slaptažodis. Taip pat labai rekomenduotume vartotojams pasinaudoti jau gamintojų sukurtomis apsisaugojimo priemonėmis – dviguba autentifikacija. Tiek Google, tiek Facebook paskyros turi tokią galimybę. Vartotojui suteikiama galimybė nemokamai aktyvuoti dvigubos autentifikacijos paslaugas. Kas tai yra? Tai reiškia, kad jūs prisijungdami ne tik suvedinėsite savo slaptažodį, bet ir gausite SMS žinute prisijungimo PIN kodą, kurį reikės papildomai suvesti prisijungiant prie paskyros. Tai užtruks vieną ar dvi sekundes, kurios sulėtina prisijungimo procesą, šioks toks nepatogumas, tačiau saugumo lygis visai kitas. Turime tuo pasinaudoti“, – tikina kibernetinio saugumo ekspertas.

Reikėtų žinoti, kad ir pats įrenginys, kaip resursas, hakeriui ar piktavaliui yra reikalingas. „Jis gali jį panaudoti kaip kompiuterį zombį ir kitoms atakoms daryti, nepageidaujamus laiškus siuntinėti, virusus platinti ar per didelį skaičių tokių užvaldytų kompiuterių daryti atsisakymo aptarnauti atakas. Mes, kaip vartotojai, turbūt nenorėtume, kad mūsų įrenginiai būtų kitų naudojami jų kenkėjiškai veiklai. Nenorėtume, kad vieną dieną į mūsų duris pasibelstų policijos atstovai, sakydami, kad iš jūsų įrenginių yra vykdoma kenkėjiška ar net nusikalstama veikla“, – sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas.

Atsakingas, saugus elgesys naudojantis internetu svarbus ne tik socialiniuose tinkluose. Nemaži pavojai slypi ir perkant elektroninėse parduotuvėse, jei pataikėte į fiktyvią krautuvėlę. Atsargumo labai reikia ir naudojantis elektronine bankininkyste, atskleidžiant abejotiniems, įtartiniems adresatams savo prisijungimus. Taip, kompiuteris, internetas suteikia mums daug patogumų ir kitokių privalumų, tačiau nepamirškime ir apie grėsmes.

 

Publikacija šeštadienio, lapkričio 23 d. VIENYBĖJE.