
Kas kam svarbiau
Mano šešiametė viešnia, klausia, kodėl mes neiname į kiną? O kur čia “Panorama” ar “Ozas”? Vyresnė jos sesė randa kitų mano gyvenamosios vietos privalumų, daugiau, negu trūkumų. Taigi, kas kam svarbiau. Tą patį galvojau sau Velykų dieną prekybos centro sausakimšoje mašinų stovėjimo aikštelėje. Švenčiam taip, kaip suprantam.
Bet yra kaip yra. Kai dvi dienas sveikatos ministras įvairiose radijo ir televizijos laidose svarsto, ką daryti, kad nėščia moteris negertų, nejučia pasijunti lyg televizijos laidoje „Tv pagalba“ ar „24 valandos“, kur traukiami iš įvairiausių užkaborių žmonių gyvenimai ir jiems kažkaip bandoma padėti. Tačiau ir nebūdamas piktas imi piktintis tuo padidintu dėmesiu girtuokliams, apsileidėliams. Tuo metu trūkstama aparatūra onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams rūpinasi visuomenininkai, o sergančių vaikų šeimoms padėti stengiasi savanoriai. Tačiau ko gero svarstyti apie papildomus įpareigojimus medikams ar naujus socialinius darbuotojus besiruošiančiai gimdyti girtuoklei yra lengviau, negu apie sergančiųjų poreikius. Todėl kuriamos programos ir projektai, universitetuose – specialybės. Neretai tampa svarbiau apsimesti humaniškais, kad nereikėtų pasakyti akivaizdžios teisybės. Ypač politikams. Bet juk pasaulyje seniai viskas išrasta. Yra poelgis, yra pasekmės. Jeigu sąmoningai kenki būsimam vaikui, turi žinoti, kokios yra konkrečios, realios pasekmės. Jei tai tinka auklėjant vaikus, kodėl netinka suaugusiajam?
O gal dabar saulės į mintis įsileisti? Jaukaus visiems Atvelykio!
Lilijos Smalakienės pamąstymai šeštadienio balandžio 27 d. „Vienybėje“.