Kiek dar turime laukti?

Einu į pokalbį su ukrainiečiais, kad išgirsčiau ir užrašyčiau jų istoriją, ir matau jų akyse, kaip jie vėl ir vėl išgyvena viską, ką patyrė. Anądien susipažinau su Miroslava SHTEBA, ukrainiete iš Zaporožės miesto kaimynystės. Jų istorija nėra kupina specialiųjų efektų ar veiksmo, ji pasakoja apie tai, kaip likti vienam su dviem vaikais už tūkstančių kilometrų nuo namų. Tai reiškia, kad reikia be galo atidžiai skaityti naujienas ir laukti, kada galės grįžti į savo namus, apkabinti savo vyrą, aplankyti kaimynus, išgirsti vaikų juoką kieme….

Shtebų šeima gyvena Ukrainoje, mažame kariniame miestelyje netoli Zaporožės. Miroslava atvyko su dviem sūnumis: penkerių Nikita ir dešimties Timofejumi. Su ja kartu  atvyko  sesuo ir jos vaikai.

Ukrainietės Miroslavos istorija – Kenijos Rohachovos publikacijoje trečiadienio laikraštyje.