Koks dydis lieka už “beveik” ?

Beveik visoje Lietuvoje šviečia saulė.  Girdžiu per radiją orų pranešėjo balsą, tačiau žvelgdama pro langą matau, kaip smarkiai lyja. Taigi, mano kiemas liko už to “beveik“ ribų. Gerai, kad lietus nebuvo ilgas, ir orų pranešėjas buvo beveik teisus.

…Beveik beširde mane esant bandė įtikinti į redakciją  paskambinusi moteris. Ją sujaudino nuo ankstaus ryto prie parduotuvės  stovinti mergaičiukė ir renkanti aukas sergančiam broliukui.  Iš karto klausiu, ar pažįstama? Juk miestelis nedidelis. Ne, pasirodo  rusakalbė mergaitė ne vietinė. Bandau paprotinti, kad tai gali būti sukčiai.  Gal už kampo ir šiltame automobilyje sėdi suaugę…  Bandau įtikinti, kad dabar  nelaimės ištikti dažniausiai kreipiasi į institucijas, turi kolektyvus, bendruomenes, bendraklasius, galų gale yra socialinės tarnybos.   Pyktelėjusi moteris dėl mano nejautrumo, bandė  išsklaidyti  abejones, kad  gal iš kito miesto atvažiavo, o jei nelaimė tikra. “Juk ir nuotrauką broliuko rodė. Nuo pat  ryto, sušalusi, gaila žiūrėti.  Atvažiuokit, pamatysit”, – metė paskutinius argumentus.

Nevažiavom, neturėjom kuo. Bet paprašiau moters sugrįžti ir paklausinėti apie šeimą, apie namus.  Kodėl toks vaikas  ne mokykloje? O kai “tyrėjos” darbą atliks, paprašiau paskambinti. Paskambino ir  pripažino mano įžvalgumą. Jau kažkas buvo iškvietęs policiją. Mergaitė parodė ir dokumentus, jai, neva, 22 metai. „Bet atrodė kaip dvylikos, –   sakė moteris. –  Aš jai daviau pinigų, ir kaimynė prašė už ją paaukoti… “  Beveik gerumas…

…”Aš beveik nerūkau, – sako  kelionėje užkalbintas autobuso vairuotojas. Tai elektroninė cigaretė. Ir kvepia pyragais…”

Daugiau Lilija Smalakienė šeštadienio, spalio 26 d., VIENYBĖJE