Laikas tam, kad ką nors padarytum
Pamačiusi naują veidą „Cementininko“ chore tarp dainuojančių daug metų, pasiryžau pakalbinti Aureliją Grigorevičienę. Rūpėjo paklausti, kas atveda jauną žmogų į tokį meno mėgėjų kolektyvą, kaip choras. Juo labiau, kad profesija nėra arti kultūros. Aurelija – rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja. Tačiau ne tik profesija ar pomėgis išskiria jauną žmogų, žavi nepaprastas pozityvumas. Ir Velykų savaitgalis šioje šeimoje ypatingas, jie turi savų tradicijų.
Tėvų dienotvarkę surikiuoja vaikai. Gali skambėti banaliai, bet Aurelijai dainavimas chore, nuoširdus ir šiltas choro kolektyvas yra atpildas už darbo dieną, dažniausiai kupiną negatyvo. Į chorą Aureliją pakvietė buvusi dukros muzikos vadovė darželyje Živilė Garbaliauskienė. Ne tik į chorą, bet ir prie dainos priviliojo. Aurelija anksčiau niekada nedainavo, o kai reikėjo dukrai Elingai pasirodyti, mama dainavo kartu. „Turėjau parodyti pavyzdį dukrai,“ – prisimena Aurelija šeimyninio dueto pasirodymus. O dabar tai jau įaugo į dienų ritmą. Pavyzdys pasiteisino, dabar antrokė Elinga dainuoja pas Žydrūnę Kazlauskaitę, šoka pas Daivą Liuberskytę ir dar mokosi groti fortepijonu. Nenusileidžia ir pora metų jaunesnė sesė Enrika, taip pat šoka, dainuoja. Mama taip turi surikiuoti savo darbo dieną, kad galėtų nuvežti vaikus į užsiėmimus. O kai reikia vaikams išvykti į konkursus, į tas keliones sukrenta ir šeimos savaitgaliai. Vaikai surikiuoja tėvų dienotvarkę, meniški užsiėmimai įsuko ir tėtį. Tėtis Donatas šoks su dukra. „Kuo daugiau turi veiklos, tuo daugiau gali padaryti,“- sako Aurelija ir primena, kad būna ir darbo diena ilgesnė, tad tik parleki, nusiprausi ir į repeticiją. Ir jau mintys nebegrįžta prie darbo bei nelabai malonių dienos susitikimų, galvoja apie dainavimą. Dabar į savaitės ritmą įsirašė dar vienas užsiėmimas – pradėjo lankyti sporto klubą. „Judi ir suspėji, – tikina jauna moteris. – Aš nemėgstu tuščio laiko. Matyt, visa mūsų šeima tokia, mums laikas duotas tam, kad ką nors padaryti.“
…Žavūs jauni žmonės. Tarp mūsų, šalia mūsų.
Daugiau Lilijos SMALAKIENĖS rašinyje šeštadienio, balandžio 20 d. „VIENYBĖJE“.