Laimingi vaikystės oazėje

Naujosios Akmenės trečiojo amžiaus universitetas spaustuvei atidavė knygą apie cementininkų miesto pirmąją mokyklą. Mokyklai būtų sukakę  70 metų. Deja, pirmasis miesto mokyklos pastatas jau apleistas, nebereikalingas… Rašinių autorių prisiminimuose atgis tai, kas išėjo pro istorijos ir laiko atkeltus vartus.

Knygos sudarytoja žurnalistė Julija SEJAVIČIENĖ  pakalbino 1974 metais Naujosios Akmenės 1-ąją vidurinę mokyklą baigusią  Janiną PRELGAUSKAITĘ-KENSTAVIČIENĘ ir paprašė pasidalinti prisiminimais.  Janina baigė  Šiaulių pedagoginį  institutą, dirbo komjaunino rajono komitete,   nuo 1986  metų dirbo Akmenės rajono savivaldybės  Administracijos civilinės metrikacijos skyriaus vedėja. Reorganizavus skyrių į  Teisės ir teisėtvarkos skyrių, Janina Prelgauskaitė-Kenstavičienė dirba šio skyriaus  vyriausiąja specialiste.

Didžiavomės savo mokykla

Naujosios Akmenės 1-oji vidurinė mokykla man ir  kitiems  buvo  labai brangi.  1967 metais mieste atidarė 2-ąją vidurinę mokyklą (dabartinė „Saulėtekio” progimnazija), turėjome progą  pasipuikuoti, kurioje mokykloje mokomės. Buvome  gal devintokai ar dešimtokai, tai visada pabrėžtinai sakydavome –  mūsų mokykla yra  1-oji vidurinė!  Nors 2-oji buvo nauja, ten dirbo daug jaunų  pedagogų, bet mums  vis dėlto gražiausia, saugiausia, mieliausia, jauki, šilta ir artima buvo mūsų. Mes buvome šios mokyklos laimingos salos vaikai.

Į mokyklą pradėjau eiti  1963 metais. Seniausia  miesto mokykla  Taikos gatvėje buvo be centrinio šildymo, klases apšildydavo malkomis kūrenamos krosnys. Dirbo keli sargai, kurie krosnis pakurdavo anksti rytą, kad mes, atėję į klases, patalpas rastume šiltas ir jaukias. Mokykla, kaip ir mūsų pirmoji mokytoja  Meilutytė,  buvo labai graži. Iki šiol prisimenu mokytojos  aukštą ūgį ir juodus, vešlius plaukus, susuktus į didelį kuodą… Toje mokykloje baigėme pradžios mokslus ir  1968 metais, atverdami penktos klasės duris,  perėjome  į naują pastatą dabartinėje Vytauto gatvėje. Į atmintį  įstrigo baltas mokyklos pastatas, nes mūsų pradžios mokykla buvo raudonos spalvos.Mokėmės „brežneviniais” laikais, kai visko trūko. Didelė  laimė būdavo, jei gaudavome nusipirkti gražesnius batelius. Mergaitės dėvėjo vienodą mokyklinę aprangą. Viena nuo kitos skyrėmės tik įmantresnėmis apykaklaitėmis arba rankogaliais.

Daugiau šeštadienio, vasario 6 d. VIENYBĖJE.