Laisvės karžygiai

Žygdarbiais nesididžiavo

Minėdami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, matyt, bent dėkingumo žodžiu paminėsime ir tuos, kurie jauną ir trapią nepriklausomybę gynė – neretai ir aukodami gyvybę bei sveikatą. Turiu galvoje savanorius. Tarp jų buvo ir mūsų kraštietis Jonas Čepulis, gimęs 1898 metais – auštant neramiam XX amžiui. Sunkiu Lietuvai metu, 1919 metų birželio 30 dieną, jis buvo priimtas į 3-iąjį Vytauto Didžiojo pėstininkų pulką, į jo ketvirtąją kuopą. Tuo metu iš pietų Lietuvą užgrobti kėsinosi lenkai, o iš rytų veržėsi Rusijos bolševikų kariuomenė. Jonui Čepuliui teko grumtis abiejuose frontuose – kol bolševikus pavyko nustumti už Dauguvos ir išlaisvinti Zarasus.

Žurnalas „Karys“ 1925 m. taip aprašė J. Čepulio nuopelnus: “3-iojo pėstininkų Vytauto Didžiojo pulko ketvirtosios kuopos eilinis Jonas Čepulis 1920 metų spalio 18 dienos kautynėse su lenkais ties Rykantais priešo sviedinio buvo sužeistas į galvą. Tačiau nežiūrėdamas žaizdos pasiliko grandinėje ir šaudė į priešą. Kai kuopos vadas, aptvarstęs vyrui žaizdą ir matydamas, kad jis silpnas, pasiuntė kareivį į tvarstomąjį punktą, eilinis J. Čepulis nenorėdamas, bet tik klausydamas vado įsakymo, išėjo iš rikiuotės.“

Neilgai trukus, 1921 m. sausio mėnesį, už pasiaukojimą ir narsą eilinis Jonas Čepulis buvo apdovanotas aukščiausiu to meto pasižymėjimo ženklu – 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi.

Karo dokumentuose sakoma, jog J. Čepulis gimęs Papilės valsčiaus Padvarių kaime. Buvusiame Papilės valsčiuje tokio kaimo nebuvo. Padvariai – senas Viekšnių krašto kaimas. Žinoma tik, kad gimė ir augo valstiečių šeimoje su seserimi Ona (vėliau – Ona Samoškienė) ir broliais Stasiu, Juozu bei Antanu. Taip pat žinoma, jog 1926 metų lapkričio mėnesį J. Čepulis gyveno Papilės valsčiaus Latvelių kaime, bet po mėnesio jau buvo persikėlęs į Akmenės valsčiaus Gaušių kaimą. Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą su žmona Veronika įsigijo namelį Akmenėje, neturėdami savo vaikų, įsisūnijo brolio Stasio sūnų Joną Čepulį.

Dabar jau niekas nepasakys, kokios priežastys Joną Čepulį privertė 1961 m. rugsėjo 8 d. pasitraukti iš gyvenimo. Jis palaidotas Akmenės kapinėse kartu su įsūniu Jonu. Palyginti neseniai, 2002 metais, mirė brolis Antanas. Tad gal dar yra artimųjų ar jau garbaus amžiaus kitų akmeniškių, kurie prisimena laisvės gynėją Joną Čepulį?

Leopoldas ROZGA