„Mane palaiko gamta ir Dievas”

Papilės seniūnijoje „radau“ ne vieną linksmą, gyvenimą įsimylėjusį, bėdas ir liūdesį į šalį nustūmusį garbaus amžiaus žmogų. Juos „prirodė“ bendruomenės, papasakojo seniūnijoje, dar vieną kitą kaimyną, kaip liudininką,  pakalbinau. Jų gražiai nugyventi metai  – nuo 80 iki gerokai per devyniasdešimt. Kas juose uždega? Jie su meile balse kalba apie rytojų. Nors ir parodo nejudrius rankų pirštus, pasiguodžia, kad torto dailiai nebesulipdytų, nors nuo kėdės keliasi pasiremdami lazda, džiaugiasi kiekviena diena.

Juokas, linksmos istorijos, daug gerų žodžių kaimynams, mieli pasakojimai apie anūkus, pasidžiaugimas, kad vaikams gerai gyvenasi, girdėjosi iš Daubiškių kaimo gyventojos (Papilės seniūnija) Augustinos BALKAUSKIENĖS lūpų. Rugsėjo 1 – ąją jai suėjo 90 metų. Namiškių, kaimynų, draugių susiėjimas nukeltas į laisvą dieną – savaitgalį, bet vazos jau buvo primerktos gėlių. Į Akmenės kraštą Augustina atitekėjo iš Joniškio rajono. Didelėje penkis vaikus auginusioje šeimoje visiems buvo darbo. „Nebuvo darbo, katro nemokėčiau. Viską, kas ūkyje dirbama, buvau išmokusi. Tai dabar gyvenimas lengvas, o seniau juk patys ir virėme, ir kepėme, ir siuvome, ir mezgėme. Nieko nebuvo. Arba nupirkti negalėjai – neuždirbom net gražesniems batams,“ – prisiminė jubiliatė. Šeimynai megztinius mezgė, sūnus- užaugo trys – kelnes siuvo…

…Jokio skundo apie ligas, apie brandų amžių. 90 – ojo gimtadienio sulaukusi Augustina  balsu pasvarstė: „Mane palaiko gamta ir Dievas.”

Visas Romos Jonikienės rašinys šeštadienio, rugsėjo 5 d. VIENYBĖJE.