Meilės reikia visiems

Meilė… Jei paprašytų nupiešti ar aprašyti šį jausmą, būtų vienas bendras bruožas – tai pats geriausias pasaulyje jausmas, talpinantis šimtus kitų emocijų. Visiems reikia meilės, nėra amžiaus ribos. Bet ypatingai jos reikia vaikui, kad užaugtų geraširdžiu, atjaučiančiu žmogumi. Gyvenimo reikalai tvarkomi ne pagal meilės taisyklę, ir kažkur „išgaravus“ tėvų meilei prireikia svetimų žmonių pagalbos. Tuomet iš tų tikimasi meilės. Nuostabiausia, kad yra, kas pasidalija šiuo jausmu. Kruopių miestelyje gyvenanti Dainora VIDEIKYTĖ, jos šeima, giminės glaudžia penkias atžalas.

Pamatęs mamą, tėtį ir penkias dukras niekada nepasakytum, kad šeima nesusieta kraujo ryšiais. Trims mergaitėms Dainora Videikytė  yra globėja. Penktoji septynmetė mergaitė į šeimą buvo atvežta mudviejų pokalbio dieną – birželio 1 – ąją, per simbolinę Vaikų gynimo dieną… Kruopiai išsiskiria globėjais, čia kelios šeimos gelbėja betėviams ar iš šeimų laikinai paimtiems vaikams, tad Dainora ne pirmoji. Labai tikiuosi – ne paskutinė, nes iš šeimų paimtų vaikų, deja, kur kas daugiau nei globėjų.

Dainora yra akmeniškė – kraštietė – nuo gimimo, gyveno ne viename kaime. Gimė Sablauskiuose, mokyklą baigė Kivyliuose, Klaipėdoje baigė mokslus, yra kvalifikuota virėja. Gyvenimo draugas – iš Kruopių, tad šeima gyvenamąja vieta pasirinko miestelį. Kodėl? Į klausimą atsakė paprastai – Kruopiuose, kai augini vaikus, daugiau galimybių. Čia yra mokykla,  darželis, gydytojas, seniūnija. Dainora dirba mokyklos valgykloje. Gal globojamų vaikų neturinčioms šeimoms tai nesvarbūs akcentai, bet šiai šeimai svarbūs, nes dažną kartą reikalinga kuri nors tarnyba.

Romos JONIKIENĖS rašinys trečiadienio, birželio 3 d. VIENYBĖJE