Miestas pakeliui

Viename iš viešų renginių išgirdau puikiai dainuojančią merginą. Paskui ją sutikau Kultūros centre – keletą mėnesių darbuojasi „kultūros arimuose“.

Kelmės rajone yra Pagryžuvio kaimas, kuriame augo Monika TAUTKUTĖ. Paauglystė prasidėjo su mamos išvykimu į Jungtines Amerikos Valstijas, kur po metų išskrido ir Monika. Kokia tenykštė patirtis? „Ten vaikams daug pasiūlymų ir užsiėmimų. Lankiau chorą, mokiausi dailės, privačiai mokiausi skambinti pianinu. Mokslai neblogai sekėsi. Mane netgi metų moksleive buvo išrinkę. Bet man labai trūko draugų, ilgėjausi pažįstamų vietų Lietuvoje, kai gali eiti beržais apaugusiu taku… Sutinku, gal kai kam tai atrodys naivu ir neprotinga. Amerikoje per atostogas dirbdavau, tad žinau pinigo vertę. Sutikau emigrantų, kurie dirbo, dirbo, dirbo ir, sulaukę penkiasdešimties, krito… Ankstokai kildavo minčių, ar aš noriu taip gyventi? Nenorėjau. Viena sugrįžau į Lietuvą. Čia buvo likęs šeimos namas, gyveno brolis, baigiau mokyklą, įstojau į Šiaulių universitetą studijuoti anglų kalbos filologiją. Buvo metas, kai vėl susiruošiau Amerikon, tačiau manęs neišleido, nors buvau gavusi pasiūlymą studijuoti Valstijose,“ – pasakojo Monika. Buvo įdomu, kokį esminį skirtumą mergina matė tarp Lietuvos ir Amerikos? Monikos nuomone, Amerikoje perdėtas pozityvumas, o Lietuvoje persisotinta negatyvumu. Monika dar kartą beveik šešeriems metams paliko Lietuvą – išvyko į Angliją. „Tenykštė patirtis man pasitarnauja ir dabar. Dirbau vienoje britiškoje televizijos kompanijoje. Padėdavau žinomiems žmonėms pasirengti filmavimui. Susitikimai su įžymybėmis, stebėjimas, kaip jie kalba, bendrauja, kaip elgiasi, pravertė ne kartą,“ – pasakojo Monika. Anglijoje ji susidomėjo ir išmėgino elektroninės muzikos kūrimą. Merginai, nepriklausomai, kur ji tuomet gyveno, magėjo save visur išmėginti. Skambinti pianinu mokėsi privačiai, o štai gitara groti išmoko pati. Stipraus, skambaus balso savininkė dar mokykloje grojo ir dainavo roko grupėje. Sako, kai šiandien pasiklauso senųjų įrašų – nepagirtų savęs už aną muzikavimą. „Bet buvome jauni, buvome savamoksliai. Tuomet mūsų rokas tiko ir patiko,“- juokiasi Monika.

Jaunystės pažintys suvedė Moniką Tautkutę ir režisierę Andrėją Gričiutę. Andrėja pasiūlė kultūrinės veiklos Naujojoje Akmenėje, Monika neatsisakė. Studijas universitete derina su darbu, nuo spalio ji mūsų krašte. „Nieko nežinojau apie Naująją Akmenę. Į viską pasižiūrėjau kaip į naujovę – miestas patinka, žmonės puikūs. Išmėginau save dainuodama, vaidindama, filmuodamasi. Viskas gerai, viskas man tinka,“ – pasakojo Monika. Šiomis dienomis būrys „kultūrininkų“ dalyvavo projekte (daina.lt). Lietuvių liaudies muzikos skatinimo konkursui nufilmavo muzikinį įrašą ir yra pakviesti į baigiamąjį etapą, tad vasario 3 dieną Šiauliuose sužinos, kaip pasisekė. Monika suvaidino Barborą Radvilaitę naujausiame A. Gričiutės režisuotame spektaklyje. Šiandien dvidešimt aštuonerių metų mergina yra mūsiškė. Ar Naujoji Akmenė – miestas pakeliui, Monika nežino. Gal, o gal vieta įsikurti.

Roma JONIKIENĖ

Rašinys vasario 1 d. „Vienybėje“