Mokytojas – labiausiai atpažįstamas žmogus…

Per „Metų mokytojas“ apdovanojimus iš širdies pasidžiaugiau pradinių klasių mokytojos metodininkės iš Ventos gimnazijos Nijolės JOGMINIENĖS apdovanojimu.  Yra viena  nerašyta taisyklė, kad pirmąją mokytoją žmogus prisimena visą gyvenimą, bet už pasiekimus moksle dažniau dėkoja mokytojams dalykininkams.  Įdėto darbo nepasversi, tad pokalbyje su Nijole, mokančia trečiokėlius, išgirdau mokytojavimo esmės apibrėžimą: stengiesi padaryti viską, kas geriausia vaikui. Ir kad pradinėse klasėse išmoktos pamokos tarnautų visus gimnazijoje praleistus metus.

Venta yra Nijolės gimtieji namai, čia visi takai išvaikščioti, visi užkaboriai žinomi, žmonės pažįstami (bent didžioji jų dalis). Ir gimnazija sava nuo jos  pačios mokslo pradinėse klasėse,  iki vidurinės baigimo. Pradėjusi dirbti savoje mokykloje, mokytojauja toje pačioje klasėje, kurioje mokėsi. Sako – atidarinėjanti tas pačias duris su ta pačia rankena…Viskas, kas Ventoje vyko  gerus penkis dešimtmečius – likę Nijolės prisiminimuose. „Mūsų šeima gyveno pirmajame mieste daugiabutyje, o visi kiti namai buvo tik pradėti statyti,“- prieraišumą Ventai paprastais pavyzdžiais iliustravo pašnekovė.

Dešimt metų  naujo šeimos gyvenimo etapo  Nijolė gyvena Naujojoje Akmenėje, tačiau nė karto nebuvo minčių  darbo ieškotis rajono centre.  Iš 37 metų  darbo biografijos pradinio ugdymo mokytoja metodininkė Nijolė Jogminienė tik dvejus metus ištvėrė mokytojaudama  Panevėžyje, visas kitas laikas skirtas Ventos mokinukams.  „Nesvarbu, kokie pokyčiai vyko Ventos gimnazijoje, ar keitėsi vadovai, kolegos, mokinių skaičius klasėje, mokymo programos, prioritetai, nesikeitė bendravimas, vienas kito palaikymas, bičiuliška aplinka. Čia nėra įtampos, nuo pirmųjų darbo metų jaučiuosi puikiai. Nė karto nesu į darbą važiavusi su mintimi: kokia kančia, kaip reikės ištverti dieną… Visada malonu susitikti su kolegomis. Jei ko nespėjai sužiūrėti, ar praleidai informaciją – kas rytą iš kolegių sulaukiu žinių, priminimų, naujienų. Tikrai norėčiau  darbo biografiją Ventoje ir užbaigti,“ – sako Nijolė.  Ji pliusą deda, kad nebegyvena Ventoje. Kelias iš Naujosios Akmenės nėra ilgas, tai laikas galvojimui. Ir sveika atsitraukti nuo darbinių reikalų. Kai  gyveni nedideliame miestelyje, netoli darbovietės, netgi į parduotuvę eidamas sutinki daug pažįstamų, mokinių tėvų. Per daug asmeniškumo darbe nepageidautina.

Apie mokytoją Nijolę Jogmienienę – Romos JONIKIENĖS rašinys trečiadienio „Vienybėje“