Prisikeliame su nesenstančiomis vertybėmis

Spalio 15 – oji –  Akmenės kultūros namai vėl šviesų nutvieksti, žiūrovų žvilgsniai nukreipti į sceną su užtrauktomis portjeromis. Laukimas premjeros. Laukti reikėjo ilgai, juk mėgėjų teatras su režisiere Reda Butnoriene kasmet žiūrovams padovanodavo mažą stebuklą – naują spektaklį.  Per itin trumpą laiką intensyviai  repetuojant pastatytas vieno veikslo pokštas „Meška“  pagal rusų rašytojo A. Čechovo pjesę.

Koks buvo tas laikas, kai pandemija ribojo repeticijas, galimybes ir nubloškė gerus ketinimus?  Režisierė R. Butnorienė sako, kad idėjų būta ir kitų – norėjosi  „stipresnės“ pjesės. Po pirmojo karantino praeitais metais mėginta repetuoti nuotoliniu būdu, tačiau mėgėjų menui toks būdas netiko. Artistams reikia kalbėtis, matytis, suprasti kolegos veiksmus scenoje. Neužtenka išmokti tekstą.  Apsvarstytos viso galimybės – koks būdas būtų tinkamiausias ir kokia pjesė nereikalautų didesnio žmonių susibūrimo. Be to, reikėjo, kad pagrindinius vaidmenis suvaidinę žmonės galėtų repetuoti individualiai, ir dar vasarą, kai dažniausiai turima planų.  „Pagrindinio vaidmens atlikėja Andromeda  Makselienė sutiko repetuoti vasarą, buvome nutarę imtis „mažesnių dalykų“ – trumpos pjesės. „Mešką“ pradėjome „jaukintis“ gegužę. Repetavome iki pat premjeros. Spektaklį parodyti žiūrovams, jei jis būtų ilgesnis, tikrai nebūtume užtekę laiko. Bet labai norėjome padovanoti džiugų vakarą,“ – sakė režisierė.

Apie įvykusią premjerą skaitykite trečiadienio „Vienybės“ laikraštyje.