
Mūsų kaimų biografijos. Pažįstami ir nepažįstami Alkiškiai(3)
Seni ir jaukūs Alkiškiai yra išugdę Lietuvai daug talentingų, darbščių, kūrybingų žmonių, karštų savo Tėvynės patriotų. Ir ne tik Lietuvai. Neseniai pasakojome apie Alkiškiuose gimusį nepriklausomos Latvijos Respublikos generolą Janį Buividą. Atsigręžkime į porą alkiškiečių, kurių biografijos irgi prasidėjo čia, prie Dabikinės krantų, ir nuvedė į dideles tolumas.
Karininkas Klemensas Bruklys
Anuomet nuošaliame Alkiškių kaime 1873 m. birželio 10 d. buvo gimęs kariškis Klemensas Bruklys. Būdamas 14 metų, jis baigė Snikerių keturklasę pradinę mokyklą Kuršo gubernijoje. Būdamas 21 metų, pašauktas į carinės Rusijos kariuomenę, tarnavo Užkaukazėje, 1896 metais Tbilisyje baigė sprogdintojų kursus. Nuo 1904 metų tarnavo Juodosios jūros (Čiornomorsko) pulko artilerijos baterijoje, dalyvavo Rusijos – Japonijos karo veiksmuose. Po 12 tarnybos metų demobilizuotas, regis, gyveno tėviškėje, o bręstant Pirmajam pasauliniam karui vėl pašauktas į kariuomenę. Kaip patyrusiam kariškiui, suteiktas praporščiko laipsnis. Su 7-uoju rusų kavalerijos pulku K. Bruklys dalyvavo kovose su kaizerinės Vokietijos kariauna. Taip sutapo, kad Vokietijos kariuomenė 1915 metų balandį užėmė dabartinio mūsų rajono teritoriją, taigi ir Alkiškius, ir tą patį balandžio mėnesį alkiškietis Klemensas Bruklys pateko į vokiečių nelaisvę, iš kurios į Lietuvą grįžo tik po 4 metų, kaizerinės Vokietijos kariuomenei nešdinantis iš Lietuvos.
Inžinierius Visvaldas Karolis Krūminas
Lietuvos centriniame valstybės archyve išliko duomenų ir apie alkiškiečio Visvaldo Karolio Krūmino likimą. Gimęs Alkiškiuose 1916 m. rugpjūčio 31 d., V. K. Krūminas 1935 metais baigė Mažeikių gimnaziją, įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultetą. Pašauktą į kariuomenę išsilavinusį jaunuolį nukreipė į Karo mokyklą, ją baigusiam 1939 m. rudenį suteikė aviacijos jaunesniojo leitenanto laipsnį ir paskyrė tarnauti aviacijos dirbtuvėse, bet po savaitės patenkino prašymą išleisti į atsargą.
Nuo 1940 m. birželio Visvaldas Karolis Krūminas vadovavo „Kauno audinių“ fabriko techninio normavimo ir gamybos planavimo skyriui, prasidėjus karui, 1941 m. birželio 25 d., paskirtas šios stambios įmonės direktoriumi. Tęsė studijas ir 1942 m. įgijo inžinieriaus kvalifikaciją.
Sugrįžtant frontui iš rytų, V. K. Krūminas pasitraukė iš Lietuvos, trejetą metų dirbo braižytoju vienoje gamykloje, 1947 metais emigravo į Venesuelą, ten dirbo techniniu gamybos vedėju, po poros metų buvo paskirtas to paties maišų fabriko direktoriumi, 1954 m. įsteigė savo įmonę ir iki 1984 metų jai vadovavo, buvo apdovanotas Venesuelos Darbo nuopelnų antrojo ir pirmojo laipsnių ordinais.
Daugiau Leopoldo Rozgos publikacijoje šeštadienio, kovo 20 d. VIENYBĖJE