Naujosios Akmenės ligoninės 50-mečiui

Redakcija

Šis pasakojimas apie  rajono Garbės pilietę, medikę ir choreografę Aldoną Pakeltienę  iš ligoninės jubiliejui skirtos knygos „Stiprūs vilties šviesa“. Jis spausdinamas skyriuje „Biografijos- tarsi legendos“.

ŠAKOTAS TALENTŲ MEDIS

Julija SEJAVIČIENĖ

Felčerė Aldona Pakeltienė daugiau kaip prieš 60 metų įsiliejo į mūsų krašto medicinos darbuotojų būrį.  Baigusi Kauno medicinos  mokyklos paskutiniąją  felčerių-akušerių laidą, 1957 metais atvyko į Akmenės ligoninę. Ligoninės vyr. gydytojas ( Aldonos  kraštietis iš Viekšnių)  Povilas Maneikis prikalbino jauną medikę  imtis  ligoninės vyriausiosios medicinos sesers pareigų ir tuo pat metu padirbėti felčere greitosios medicinos pagalbos tarnyboje.

Aldona prisimena:

– Pasirašiau dokumentus, o paskui labai gailėjausi, kad  sutikau  imtis tokių sunkių pareigų. Greitosios medicinos pagalba tik kūrėsi, jai labai trūko  medikamentų, reikmenų pirmajai pagalbai teikti.  O ir transporto priemonių parkas buvo skurdus. Turėjome  kelis  „Gaz“ markės automobilius, budėjimui  sunkvežimių atsiųsdavo aplinkiniai kolūkiai. Sunkvežimio kabinoje telpa tiktai vienas žmogus. Jei reikia gabenti sunkų ligonį, jį sodindavome į kabiną, o  felčerė šokdavo  į kėbulą. Ir taip dardėjome ilgus metus. Esu  mačiusi ypatingai daug visko: ir nutrauktą žmogaus galūnę, kabančią ant odos gabalo, ir užspringusį senolį, ir merdėjančius vaikus… Buvau nepaprastai   stipri: suimdavau save į rankas, ir ryždavausi gelbėti. Daug kartų pavyko stebuklingai. Esu pakeliui į ligoninę priėmusi ir gimdymų. Pamenu, kartą šiaip taip atsikapstėme iki  Kruopių miestelio pašonėje buvusio kaimo, įsodinome gimdyvę į kabiną, aš – į sunkvežimio viršų. Skubame. Pakeliui prasidėjo gimdymas. Vairuotojas pašvietė, o aš priėmiau kūdikį… Naujagimį suvyniojau šiltai  į savo rūbus,  gimdyvę su kūdikiu įkėlėm  į kabiną, o pati pusplikė dardėjau nedengtame sunkvežimyje.  Daug vėliau esu pasidomėjusi, kaip sekasi kelyje  mano „priimtajam“  Užaugo stiprus vyras…

Dirbo Aldona, neskaičiuodama valandų. Tada, kai sukūrė šeimą, kai gimė sūnus Kęstutis (dabar jau amžinąjį atilsį), suprato, kad viena situacija buvo, kai gyveno be šeimos…

Visa rašinys penktadienio numeryje.

Autorės nuotraukose: Aldona ir Kazimieras Pakelčiai savo buto balkonėlyje, 2005 m.; ;  rajono Garbės piliečiai (iš kairės į dešinę priekyje- Antanas Čiapas, Aldona Uščinienė (abu  jau šviesaus atminimo) Aldona Pakeltienė su rajono vadovais.Antroje eilėje -tuometinis miesto seniūnas  K. Inta, kontrolierė Bronislava Raščienė (abu jau šviesaus atminimo), Administracijos direktorius Zigfridas Pilvinis, meras Anicetas Lupeika, mero visuomeninis  pavaduotojas Apolinaras Nicius, 2006 m.; Aldonos Pakeltienės atsisveikinimo su choreografija akimirka,  2012 m.