Nebaigtas maratonas
Vasario pabaigoje sulaukiau liūdnos žinios iš Šiauliuose gyvenančio, buvusio akmeniškio, gydytojo Vlado Šuklio, kad užgeso maratono bėgiko, sporto meistro ir gero bičiulio Kosto Barčiaus gyvenimo žvaigždė. Gaila, kad abu su Vladu dėl sveikatos problemų ir nepalankių žiemos orų negalėjome palydėti Kosto į amžinojo poilsio vietą.
Kostas Barčius, išgarsinęs mūsų rajoną savo sportiniais pasiekimais, gimė 1938 metais Klykolių bažnytkaimyje valstiečių šeimoje. Jo vaikystė paženklinta santvarkos pasikeitimais: sovietine okupacija, karu, prieštaringu pokariu, priverstine kolektyvizacija. Be Kosto šeimoje augo du jaunesni broliai ir sesutė. Lietuvos pasienio kaime nebuvo kada nuobodžiauti. Čia pat tekėjo Vadakstis, kurioje netrūko žuvies ir vėžių. Dar iš prieškario laikų gyvavo futbolo tradicijos, tad guvus kaimo vaikinukas anksti pamėgo fizinę kultūrą ir sportinius žaidimus. Būdamas šešiolikos Kostas jau gynė klykoliškių garbę futbolo aikštėje. Žaisti važiuodavo į Medemrodę, Karpėnus, Akmenę. Po poros metų jis tapo komandos kapitonu. Kostas mėgo pakilnoti sunkumus, bet vis labiau jį traukė ilgų nuotolių bėgimo rungtys.
Kartą Akmenėje vykusiose futbolo rungtynėse K. Barčius pasižymėjo įmušęs kelis įvarčius į A. Tabelskio saugomus vartus. Tai buvo įvertinta, ir Kostą pakvietė į Akmenės „Statybininko“ vienuolikę, žaidusią respublikos „B“ klasės pirmenybėse. Šioje komandoje jaunuolis žaidė iki pašaukimo į karinę tarnybą. Tarnavo lietuvis Šiaurės Kaukazo apygardoje, Kubanės kazokų krašte. Čia Kostas paniro į didįjį sportą. Patekęs į patyrusių trenerių rankas, jis neilgai avėjo kareiviškus batus. Nuolatinėse treniruočių stovyklose ir varžybose Kostas sparčiai tobulėjo tiek ilgų nuotolių bėgime, tiek sportiniame ėjime. Grįžęs gimtinėn įgijo melioratoriaus specialybę, bet sportuoti nenustojo. K. Barčiaus svarbiausi pasiekimai užfiksuoti Lietuvos lengvosios atletikos federacijos enciklopediniame leidinyje – iškovoti 3 aukso, 2 sidabro ir 3 bronzos medaliai. Dukart pelnytas Lietuvos maratono čempiono vardas, kartą laimėta 30 km sportinio ėjimo rungtis. Pavydėtini pasiekimai rungtyse, kuriose reikia maksimalios jėgų įtampos, ryžto ir geležinės ištvermės. Po sėkmingo starto Ukrainos mieste Užgorode išsipildė Kosto svajonė – jis tapo sporto meistru
Šalia sportinės šlovės startų ruseno ir Kosto šeimyninis gyvenimas. Buvo vedęs akmeniškę Rūtą Grakauskaitę, su kuria sulaukė dviejų sūnų. Žmona anksti paliko šį pasaulį. Po šio skaudaus praradimo Kostas neleido sau palūžti, liko nenustygstantis, daug keliaujantis. Užsiveisė bityną.
Pasiekęs nemažos sportinės šlovės, Kostas Barčius visada imponavo savo nuoširdumu, atvirumu, kuklumu. Visada pavaišindavo lauktuvėmis iš tolimesnių kraštų ir savų bitelių medumi. Sudie, Kostai.
Igoris JAROŠEVAS ir Vladas ŠUKLYS
Sporto veteranai
Nuo redakcijos. Ilgai ieškojome archyvinių Kosto Barčiaus nuotraukų, kurių beveik nėra. Radome laikraščio „Sportas“ žinutę ir nuotrauką po ėjimo maratono. 1965 m. rugsėjo 19 d. (prieš 60 metų) vyko pirmasis Lietuvos maratono čempionatas, kuriame varžėsi 13 sportininkų. Maratono trasa driekėsi iš Vilniaus pusės (tada dar nebuvo autostrados) iki Kauno atsarginio stadiono, kur vyko futbolo rungtynės. Trasa buvo pakankamai kalvota, pūtė priešinis vėjas.
Futbolo rungtynių metu stadione pirmiau pasirodė 50 km sportinio ėjimo sportininkai, kurie startavo anksčiau nei maratono bėgikai. Po 2 ėjikų – trečias stadione pasirodė pirmojo Lietuvos maratono čempionato nugalėtojas Kostas Barčius – 2:30:37, kuris buvo sutiktas žiūrovų ovacijomis.
Nuotraukoje: Klykolių futbolininkai apie 1954 metus. Pirmas iš kairės Kostas Barčius. Jam 16 metų.

