Negyjanti holokausto žaizda

Pirmadienį, liepos 22 dieną, įvyksianti Pasaulio teisuolės Onos Šimaitės vardo suteikimo Akmenės bibliotekai ceremonija – gera dingstis atsigręžti į jau nutolusią žydų diasporos sunaikinimo Lietuvoje vasarą. Hitlerinių okupantų ir jų padlaižių 1941 metais įvykdytas šiurpus, nežmoniškas nusikaltimas – masinis žydų sunaikinimas – iki šiol kaip negyjanti žaizda visai pasaulio žydų bendruomenei. Jis tarsi ašaka gerklėje ir Lietuvos visuomenei. Dalis vadinamojo 1941 m. birželio sukilimo aktyvių veikėjų tuomet tapo uoliais hitlerininkų parankiniais, o tiksliau – žmogžudžiais. Tai nelengva pripažinti, į paviršių išplaukia vis nauji herojai, kuriuos norėtųsi pašlovinti, bet dalyvavimo holokausto skerdynėse šešėlis temdo ir didžiausius nuopelnus. Antai ir iš mūsų krašto kilęs nepriklausomybės kovų dalyvis buvo pelnęs du Vyčio kryžiaus ordinus, tačiau 1941 metais uoliai dalyvavo naikinant Akmenės žydus ir nepabėgusius į Rusiją sovietinės valdžios valios vykdytojus.

Taip ir susiformavo paradoksali nelygybė. Suaugo ir subrendo jau kelinta Lietuvos gyventojų karta, kuriai žydai tarsi kažin kokia beveidė masė. Ir minint egzekucijų datas bei vietas, dažniausiai apsiribojama tautybės paminėjimu, girdi, buvo naikinami žydai. Kad jie buvo Lietuvos valstybės piliečiai, dauguma – ir uolūs savo valstybės rėmėjai bei ugdytojai – tarsi pamirštama. O juk pirmiausia jie buvo žmonės, augino vaikus, mylėjo, liūdėjo, džiaugėsi, meldėsi. Jų pavardžių bei vardų šiandien niekas nei prisimena, anei žino. Nėra jokių atpažinimo ženklų ir mūsų krašte.

Regis  vienintelis informacijos apie žydų diasporą, gyvenusią dabartinio Akmenės rajono teritorijoje, šaltinis yra ne Lietuvoje. Izraelyje, Jeruzalėje, jau daug metų veikia Holokausto kankinių ir herojų atminimo tarnyba, kuri administruoja virtualią Centrinę holokausto aukų duomenų bazę. Ten tarp milijonų pavardžių minimos ir mūsų krašte gyvenusių žydų pavardės bei primenami tragiški likimai.

Pasklaidykime kartu to milžiniško archyvo lapus. Juose patvirtinama seniai žinomi duomenys, jog dabartinio Akmenės rajono teritorijoje daugiausia žydų gyveno Papilėje ir Akmenėje, mažiau – Klykoliuose ir Vegeriuose. Akmenės skyriuje minimi 114 nužudytieji, Papilės – 191, Klykolių – 121 ir Vegerių skyriuje 73 įrašai.

Daugiau Leopoldo Rozgos rašinyje  šeštadienio, liepos 20 d., VIENYBĖJE.

Nuotraukoje Izaoko Verbovskio šeima.